Transformations  in
Business & Economics

Ar einamosios sąskaitos deficitas Rytų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje pernelyg didelis?
Aleksander Aristovnik

SANTRAUKA. Straipsnis tiria pagrindinius einamųjų sąskaitų balanso determinantus, siekdamas įvertinti potencialų einamųjų sąskaitų deficito perteklingumą Rytų Europoje bei buvusioje Sovietų Sąjungoje. Dinaminės regresinio aptarimo technikos naudojamos charakterizuoti einamųjų sąskaitų variacijų savybes pereinamosios ekonomikos regionuose. Rezultatai iš esmės sutampa su teorinėmis bei ankstesniosiomis empirinėmis analizėmis, pažyminčiomis, kad einamosios sąskaitos deficitas santykinai išlieka kartu su neigiamu poveikiu ekonomikos augimui, nekilnojamojo turto vertinimui bei blogesnėmis prekybos sąlygomis išorinio balanso atžvilgiu. Be to, patvirtinamos pereinamųjų regionų raidos etapų hipotezės bei dvinario deficito hipotezės validumas demografinių faktorių reikšmingumo kontekste. Galiausiai, pasirinktųjų determinantų, suformuotų pagal simuliuotą etaloną, rezultatai patvirtina, kad tikrasis einamųjų sąskaitų balansas iš esmės yra arti 2000-2003 metų laikotarpio lygio. Ši sąvoka taipgi atitinka pereinamojo laikotarpio požiūrį į einamosios sąskaitos balansą teigiant, kad didesnis išorinis deficitas yra natūrali paseka to, kad pastovioji vidinė produkcija viršija einamąją, o kuomet einamosios investicijos bei vyriausybės išlaidos viršija vidutinį lygį. Tačiau atsižvelgiant į galimus likvidumo bei mokumo klausimus, dabartinio einamųjų sąskaitų perteklingumo problema regione gali būti labiau paplitusi.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: einamosios sąskaitos deficitas, prieiga, determinantai, dinaminiai duomenys, pereinamosios ekonomikos.