Transformations  in
Business & Economics

JEL klasifikacija: Y20.

Rinkos ekonomikos bei kultūrinių vertybių kaita, kartu su mokslo ir technologijų pažanga, pasaulio šalyse ir regionuose išryškėja skirtingomis raidos sąlygomis, sprendžiamų problemų turiniu, ir pagaliau pačiais raidos rezultatais. Proto galiomis bei mokslo ir technologijų pažanga grindžiama valstybių politika leidžia pasiekti pirmaujančias ekonominės gerovės ir gyvenimo kokybės pozicijas ir kartu mažinti žaliavų ir medžiagų sąnaudas gamyboje. Žinios ir informacija bei savalaikis jų pritaikymas tampa lemiamais pažangos ir konkurencinio pajėgumo didinimo ištekliais. Nūdienos pokyčių tendencijas galima apibūdinti trumpu posakiu: daugiau žinių ir informacijos – mažiau žaliavų ir medžiagų.

Ekonomiškai galingos šalys turėdamos daugiau finansinių ir intelektualinių išteklių gali ne tik kurti mokslo žinias ir technologijas bei jas taikyti praktikoje, bet ir patraukti iš kitų šalių ir regionų tą daryti sugebančius mokslininkus ir specialistus. Tuo tarpu menkesnio ekonominio pajėgumo šalims tenka ieškoti būdų kaip perimti kitur sukurtas mokslo ir technologijų naujoves.

Pagal mokslo žinių kūrimą bei jų taikymą praktikoje šalys ir regionai gali užimti lyderio arba sekėjo padėtį. Lyderis pats kuria ir pritaiko praktikoje mokslo ir technologijų naujoves. Tuo tarpu sekėjas jas perima ir pritaiko savo praktikai. Tiksliuose moksluose ir jų taikymo sprendimuose situaciją švelnina menkesnė ideologinio faktoriaus įtaka. Tuo tarpu socialiniuose moksluose ir jų taikymo praktiniuose sprendimuose šio veiksnio įtaka yra labai didelė. Be to negalima pamiršti, kad ideologijos yra atskirų žmonių idėjų, vertybių, suvokimo bei motyvacijų išraiška. Taigi persipina ir su humanitarinio pobūdžio turiniu. Pokyčiai (transformacijos) suvokime, patirtyje, vertybinėse orientacijose yra esminė socialinės ir ekonominės pažangos sąlyga.

Socialiniuose moksluose ir jų praktiniame taikyme galimos dvi suvokimo ir veiksmų kryptys. Lyderis, patiriantis socialinio ekonominio pobūdžio empirinę problemą, telkia kūrybines galias jos sprendimo paieškai, kas neretai atveda prie naujų žinių ir metodų sukūrimo. Tuo tarpu sekėjas, neturėdamas didelių finansinių ir intelektualinių išteklių, ieško galimybių ir daugiau susitelkia į tai, kaip pritaikyti ir panaudoti kitų sukurtas mokslo žinias ir sprendimus.

Tačiau sekėjui, netgi akivaizdžiai naudingų ir išbandytų sprendimų perėmimas nėra, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio, lengvas ir paprastas dalykas. Ypač dėl skirtingo subrendimo ir pasirengimo permainoms ir naujovėms lygio. Viena situacija yra tada kai naujovė gimsta ir pritampa natūraliai tam subrendusioje ir naujovės poreikį ir turinį suvokiančioje aplinkoje ir kita kai naujovė „importuojama“ į mažiau jai subrendusią, patirties ir suvokimo prasme, aplinką.

Imkime konkretų žinių ir metodų apie įmonės ar individo tikslų siekimo rinkos sąlygomis, marketingo mokslo pavyzdį. Verslo tikslų siekimo, aštrėjančios konkurencijos sąlygomis, praktika subrandino naujų žinių ir metodų sistemos kūrimo poreikį, kuris davė impulsą marketingo mokslo pradžiai ir raidai. Marketingas tapo veiksmingu verslo problemų pažinimo ir jų sprendimo žinių ir metodų šaltiniu toliau pažengusiose rinkos ūkio šalyse. Tačiau jo suvokimas, priėmimas ir praktinis taikymas rinkos kuriančiose ir veiklos konkurencinėje rinkoje patirtį kaupiančiose šalyse yra skirtingas. Pastaruoju atveju marketingo turinio ir metodo suvokimas bei taikymo patirtis yra mažesnė ir dėl to reikia daugiau pastangų, laiko ir geranoriškumo tam, kad būtų išugdytas adekvatus marketingo suvokimas.

Mes viliamės ir dedame pastangas, kad Verslo ir ekonomikos transformacijos svariai prisidėtų prie pažangius pokyčius ugdančių idėjų kūrimo ir sklaidos.

Vyr. redaktorius
prof. habil. dr. Vytautas P. Pranulis