Transformations  in
Business & Economics

Racionalumo prielaidos posocialistinėje realybėje: požiūrių į ES tyrimas Estijoje
Robert Mikecz

SANTRAUKA. Pilno racionalumo teorija teigia, jog sprendimų priėmėjai yra puikiai informuoti apie nepriekaištingas pažinimo galimybes. Deja, ši prielaida realiame pasaulyje neegzistuoja, ypač posocialistinėje tikrovėje. Daugeliu atveju sprendimai priimami patenkinti kokį nors poreikį, bet ne jį optimizuoti. Remiantis vartotojų teorija, asmeniniai, kultūriniai ir socialiniai veiksniai gali daryti įtaką žmonių sprendimams. Be to, racionalų sprendimų priėmimo procesą lems žmonių sentimentai bei požiūriai, o tai gali nukreipti sprendimo priėmėjus neracionalios veiklos, turinčios neigiamų pasekmių, linkme.

Straipsnyje yra pateikiami tyrimų duomenys apie viešąjį požiūrį į Europos sąjungos (ES) fenomeną Estijoje, kurie nurodo, kad pasirinktuoju atveju pasireiškia kryptingo racionalumo požymis. Nežiūrint to, kad Estijos narystė ES atnešė teigiamų poslinkių žmonių gyvenimuose, dauguma jų yra nusivylę ir nelaimingi. Asmenys, turėję reliatyviai neigiamų politinių ir ekonominių patirčių, linkę nusišalinti nuo politinių procesų bei demonstruoja nepasitikėjimą vietine valdžia. Verslininkai bei studentai linkę remti ES idėją, tačiau kaimo vietovėse gyvenantys estai bei rusų tautybės mažuma šiuo klausimu reiškia nepasitenkinimą.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: kryptingas racionalumas, regioninė nelygybė, požiūriai į ES, Europos Sąjunga, Estija.