Transformations  in
Business & Economics

Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas: pokyčiai naujosios viešosios vadybos kontekste
Ramunė Čiarnienė, Algimantas Sakalas, Milita Vienažindienė

SANTRAUKA. Straipsnio objektas – strateginis žmogiškųjų išteklių (ŽI) valdymas viešajame sektoriuje. Siekiant viešųjų institucijų veiklos efektyvumo, ryškėja ypatingas žmogiškųjų išteklių vaidmuo. Straipsnyje siekiama atskleisti Naujosios viešosios vadybos (NVV) sąlygojamų pokyčių svarbą žmogiškųjų išteklių valdymui viešosiose organizacijose.

Straipsnyje analizuojami pagrindiniai NVV aspektai, žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai viešajame sektoriuje, strateginis ŽI valdymas, pateikti empirinio strateginio personalo valdymo Kauno m. savivaldybėje tyrimo rezultatai, atlikta teorinė žmogiškųjų išteklių pasiruošimo ir pasipriešinimo pokyčiams analizė.Galiausiai, pateiktos išvados ir pasiūlymai tolimesniems tyrimams.

Naujosios viešosios vadybos esmė – viešajame sektoriuje taikyti privataus sektoriaus verslo nuostatas, mažinant biurokratizmą, siekiant didesnio efektyvumo ir orientuojantis į rinkos bei vartotojų poreikius. Žmogiškųjų išteklių sistema viešajame administravime glaudžiai siejama su naujos kokybės kūrimu, nes jos tikslas – sukurti šiuolaikinę ir racionalią valstybės valdymo sistemą. Tačiau šiuo metu nėra reikiamos atitikties tarp viešojo administravimo ilgalaikės raidos prioritetų ir jų įgyvendinimo būdų bei priemonių žmogiškųjų išteklių plėtros srityje.

Apibendrinant mokslinę literatūrą ir praktinio tyrimo rezultatus pagrindinėmis ŽI valdymo pokyčių kryptimis viešajame sektoriuje galime laikyti šias: darbuotojų tobulėjimo galimybių plėtra; darbuotojų savarankiškumo ir kūrybiškumo, motyvacijos skatinimas; rezultatyvumo ir konkurencijos skatinimas; bendradarbiavimo, komunikacijos ir informacijos mainų plėtra; dalyvaujantis vadovavimo stilius.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: naujoji viešoji vadyba, žmogiškieji ištekliai, strateginis valdymas, pokyčiai, Lietuva.