Transformations  in
Business & Economics

Moters vaidmuo postmodernioje Lietuvos visuomenėje
Virginija Jurėnienė

SANTRAUKA. Situacija Lietuvos darbo rinkoje, socialinėje sferoje ir politikoje keitėsi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1990) ir įstojimo į Europos Sąjungą (2004). Daugiausia pakeitimų buvo įstatymų srityje, bet nemažai jų buvo politikoje bei darbo rinkoje. Socialiniai santykiai patiria sudėtingiausius pasikeitimus, nes vis dar vyrauja stereotipas, kad vyras atsakingas už šeimos materialinį statusą, o žmona tik namų šeimininkė. Moterys yra dažnai drąsinamos pasirinkti šeimą, bet ne karjerą visuomenėje, todėl jų situacija darbo rinkoje sudėtinga. Moterys dėl primesto „motinos“ vaidmens dažnai renkasi darbą, kuris reikalauja mažiau įsitempimo, žemesnės kvalifikacijos ir suteikia lankstų darbo grafiką.

Ekonomiškai aktyvesnio gyvenimo ambicijai sutrukdo ne tiktai tradiciniai socialiniai vaidmenys, bet taip pat ir silpnas moterų judėjimas. 2004 moterų nedarbas siekė 11.8%, tuo tarpu vyrų – 11%. Pasirodo, kad moterys yra mobilesnės, ir jos greičiau prisitaiko darbo rinkoje, negu vyrai, bet šiandieniniai darbdaviai dažniau suteikia pirmenybę vyrams. Situacija ne ką paprastesnė ir politikoje, kur požiūris į moteris nėra labai palankus valstybinėse institucijose, pvz., Seime ar savivaldybėse. Rinkimai į Europos Parlamentą buvo išimtis, kur net 5 iš 13 narių buvo moterys. Moterys, išrinktos į IX Seimą (31 iš 141), susivienijo į Moterų parlamento narių grupę, kuri aktyviai dalyvauja ruošiamuose įstatymo projektuose ar pataisų teikimuose. Šie projektai turi garantuoti moterų situacijos pasikeitimą politikoje, ekonomikoje.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: lyčių nelygybė, moterų judėjimas, moterų bedarbystė, diskriminacija, darbo rinka, švietimas, Lietuva.