Transformations  in
Business & Economics

Lietuvos statybos šakos plėtotės modelis
Edmundas K. Zavadskas, Arturas Kaklauskas

SANTRAUKA. Straipsnyje pateikiamas Lietuvos statybos šakos plėtotės modelis. Akcentuojama, kad modeliuojant bei numatant statybos šakos ateities perspektyvas ir pagrindines vystymosi kryptis, galima iš anksto ruoštis Lietuvos įstatymų bei įvairių organizacijų efektyviems pokyčiams. Tai siūloma atlikti analizuojant išsivysčiusių šalių patirtį bei žinias ir pritaikant tai Lietuvai. Analizuojant reikia sudaryti galimus valstybės (organizacijų) strategijos variantus statybos ir nekilnojamojo turto šakoje, juos įvertinti remiantis daugiakriteriniais analizės metodais bei išrinkti efektyviausius. Iš pradžių, naudojant ekspertinius metodus, nustatomi mikro, meso ir makrolygmens veiksniai ir juos apibūdinančios kriterijų sistemos ir posistemiai, išsamiai apibūdinantys šakos veiklą. Remiantis šiais kriterijais koncepcine ir kiekybine formomis aprašoma šakos padėtis Lietuvoje ir išsivysčiusiose šalyse. Remiantis sukaupta medžiaga nustatomos šakos vystymosi kryptys išsivysčiusiose šalyse ir jų skirtumai nuo Lietuvos. Išanalizavus Lietuvos ir išsivysčiusių šalių statybos ir nekilnojamojo turto šakos skirtumus mikro, meso ir makrolygmenyse galima nustatyti Lietuvos apstatytos ir humanizuotos aplinkos vystymosi tendencijas bei prognozuoti ateitį. Analizuojant atsiranda reali galimybė sudaryti įvairius galimus mikro, meso ir makrolygmens veiksnių derinius, juos išnagrinėti ir pateikti konkrečias rekomendacijas.

Straipsnio įvade pateikiama Lietuvos statybos šakos vystymosi analizė nuo 1990 iki 2006 m.

Antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas autorių sukurtas Lietuvos statybos šakos plėtotės modelis. Lietuvos statybos šakos plėtotės modelio kūrimas buvo atliekamas remiantis sekančiais etapais: aprašoma Lietuvos statybos ir nekilnojamojo turto šakos esama padėtis; nustatomi ir aprašomi mikro, meso ir makrolygmens veiksniai veikiantys šakos efektyvumą bei sudaromos kriterijų sistemos ir jų posistemės apibūdinančios šiuos veiksnius; atliekama veiksnių tarpusavio priklausomybės ir jų poveikio šakos efektyvumui analizė; remiantis nustatytais veiksniais ir sudarytomis kriterijų sistemomis atliekama Lietuvos ir išsivysčiusių šalių apstatytos ir humanizuotos aplinkos koncepcinė ir kiekybinė analizė; atliekama išsivysčiusių šalių statybos ir nekilnojamojo turto šakos mikro, meso ir makrolygmens veiksnių pagrindinių tendencijų analizė; nustatomi šių veiksnių bendrieji dėsningumai ir šakos vystymosi kryptys išsivysčiusiose šalyse ir jų skirtumai nuo Lietuvos; išanalizavus Lietuvos ir išsivysčiusių šalių statybos ir nekilnojamojo turto šakos skirtumus mikro, meso ir makrolygmenyse, nustatomos Lietuvos statybos ir nekilnojamojo turto šakos vystymosi tendencijos; sudaromas sustambintas Lietuvos apstatytos ir humanizuotos aplinkos modelis. Kkiekvieną sustambinto Lietuvos statybos ir nekilnojamojo turto šakos modelio mikro, meso ar makro veiksnį detaliau išreiškia jį išsamiai apibūdinanti kriterijų posistemė. Kiekvieną šios posistemės kriterijų galima nagrinėti dar detaliau. Tokiu atveju gauname tikslų medį, kurį adekvačiai apibūdina kiekybinės ir koncepcinės informacijos ir žinių medžiai, kuriuos galima optimizuoti taikant autorių sukurtus variantinio projektavimo ir daugiakriterinės analizės metodus.

Trečioje straipsnio dalyje trumpai aprašomi pasaulyje atlikti statybos šakos modeliavimo moksliniai tyrimai. Analizuojami šių tyrimų trūkumai ir galimybės jų išvengti.

Ketvirtoje dalyje autoriai analizuoja Lietuvos statybos šakos vystymąsi pasauliniame kontekste. Lietuvos statybos šakos vystymasis yra lyginamas su Australijos, Danijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės statybos šakos plėtote. Pateikiami konkretūs grafikai, statistinės lentelės, išvados.

Penktojoje straipsnio dalyje analizuojamos Lietuvos statybos šakos silpnosios ir stipriosios pusės, ypatingą dėmesį kreipiant į pasaulines statybos šakos vystymosi tendencijas.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: statybos šaka, plėtotė, modelis, daugiakriterinės analizės metodai, Lietuva.