Transformations  in
Business & Economics

Lietuvos kurortų investicijų aplinka: Palangos kurorto nacionalinių ir lokalių veiksnių tyrimas
Bronislovas Martinkus, Kazys Lukaševičius

SANTRAUKA. Straipsnyje analizuojami investicijų aplinkos gerinimo keliai ir būdai, kadangi, didėjant tarptautinei ir pasaulinei konkurencijai (JAV, ES, Kinija), vienas iš lemiamų veiksnių yra investicijų srautai. Investicijų mąstai (užsienio investicijos ir reinvesticijos) priklauso nuo investicijų aplinkos, kuri yra natūraliai susiformavusi ir nuo politinių, teisinių, ekonominių, socialinių bei kitų veiksnių, kuriais tą aplinką veikia visuomenės ir valdžios institucijos.

Lietuva objektyviai turi blogesnes sąlygas investicijoms negu pagrindinės Lietuvos konkurentės, kuriomis per pastarąjį dešimtmetį buvo ir išlieka Vidurio ir Rytų Europos šalys. Palyginti su kai kuriomis iš šios grupės šalių, ji turi mažą vietinės produkcijos ir darbo rinką, palyginti žemą gyventojų perkamąją galią, santykinai siaurą vietinių tiekėjų bazę, toliau nuo jos yra didžiosios ES šalių rinkos.

Egzistuoja ir daugiau priežasčių, lemiančių investicijų srautus į Lietuvos ekonomiką arba atskirus jos sektorius. Kiekviename sektoriuje veikia saviti dėsniai ir principai, todėl reikalingi kitokie būdai ir mechanizmai verslui palankiai aplinkai sukurti ir investicijoms skatinti. Vienur daugiau svarbūs nacionaliniai veiksniai, kitur vietiniai arba specifiniai, nors daugelis investicijų aplinkos tyrėjų dažnai pažymi tuos pačius, Lietuvai ir kitoms rinkos ekonomikos sąlygomis pradėjusiomis ūkininkauti šalims būdingus, investicijų aplinką neigiamai veikiančius veiksnius: biurokratiniai trukdžiai, korupcija, mažas valdžios institucijų veiklos viešumas, problemos žemėtvarkos srityje ir kt.

Straipsnyje nagrinėjama problema susijusi su investicijoms patrauklios aplinkos sukūrimu, sumažinant įvairius neigiamus veiksnius ar jų įtaką verslo aplinkai. Nors Lietuva turi tokį išskirtinį regioną, kaip Palangos kurortas, tačiau negali jo priskirti prie regionų, kurie pasižymi didesniais investicijų srautais. Sprendžiant iš materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų srautų, investicijų aplinka Palangoje nepasižymi patrauklumu, investicijų aplinkos detalesni tyrimai nėra vykdyti.

Tyrimo rezultatai reikšmingi tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu, pasižymi originalumu, kadangi Palangos kurorto investicijų aplinkos moksliniai tyrimai, Lietuvai įsijungus į ES ekonominę erdvę, nebuvo atlikti. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, po to įstojus Europos Sąjungą, žymiai pasikeitė pramogų ir poilsio verslo geografija, Lietuvos pajūrio verslas pajuto gana stiprią tarptautinę konkurenciją. Iš to, kad didesni investicijų srautai susikoncentravo Vilniuje, Klaipėdoje, galima daryti prielaidą, jog Lietuvos kurortas nėra pakankamai pasiruošęs sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Tačiau, atlikti tyrimai padės atskleisti specifinę kurortų verslo aplinką, išsiaiškinti svarbiausius verslo plėtros trukdžius ir surasti kelius, kurie reikalingi investicijoms pritraukti ir sėkmingai plėtoti verslą.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: plėtros ekonomika, verslo aplinka, investicijos, pajūrio kurortas Palanga, Lietuva.