Verslo ir ekonomikos
transformacijos
- © Vilniaus universitetas, 2002-2008
- © Brno technologijos universitetas, 2002-2008
- © Latvijos universitetas, 2002-2008
Straipsnis
Namų ūkių rinka ir darbo laiko pasiskirstymas pasirinktose Europos šalyse
Marta Hozer
SANTRAUKA. Straipsnis skirtas darbo laiko pasidalijimui darbui rinkoje bei namų ūkiuose. Autorė pasirinko 11 Europos šalių, kurių pagrindu atliko duomenų segregacijos analizę. Išsamiausia analizė buvo atlikta Lenkijos atveju. Taikydama klasikinius statistinius metodus autorė identifikavo veiksnius, darančius įtaką darbo laiko pasidalijimui Lenkijoje 1976 – 2004 metais, nagrinėjant moterų ir vyrų darbo laiko pasidalijimo tarp namų ūkio ir rinkos darbo pokyčius pasirinktu laikotarpiu.
Vidutinė rinkos darbo trukmė pasiekė savo maksimalius lygmenis Šiaurės Europos šalyse, tokiose kaip Danija, Švedija ir Norvegija. Žemiausios rinkos darbo laiko vertės buvo identifikuotos Belgijoje, Estijoje ir Suomijoje. Kuo daugiau rinkos darbo laiko buvo skiriama analizuotose šalyse, tuo mažiau jo likdavo namų ruošai. Darbui namuose buvo mažiausiai skiriama Norvegijoje ir Danijoje, tuo metu kai Centrinės ir Rytų Europos šalyse (Vengrija, Estija, Slovėnija ir Lenkija) šiai veiklai žmonės praleido ilgiausią laiką.
Aukščiausios viso darbo laiko vertės nustatytos Švedijoje ir Danijoje, žemesnės vertės nustatytos Centrinės ir Rytų Europos šalyse (Vengrijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Estijoje). Minimalios parametro vertės pasireiškia Suomijoje ir Belgijoje. Nustatyta, kad DLD (darbo laiko dalijimosi) indeksas yra tiesiogiai susietas su rinkos darbo laiku.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: namų ūkių rinka, DLD – darbo laiko dalijimo indeksas, Europos šalys, Lenkija.