Transformations  in
Business & Economics

Politikos įtaka Kuznets kreivės nuolydžiui
Dalia Štreimikienė

SANTRAUKA. Straipsnyje nagrinėjama ES taršos mažinimo strategijų įtaka SO₂ ir NOx emisijoms ES narėse. Straipsnyje aptariama bei toliau vystoma Kuznets aplinkosauginės kreivės koncepcija, pagrindžiant kelių pakopų Kuznets kreivių idėją. Taip pat nagrinėjama aplinkosaugos ir kitų politikų įtaka Kuznets kreivės nuolydžiui bei, remiantis ES šalių narių patirtimi, aptarti ekonominiai SO₂ ir NOx bei kitų teršalų emisijų mažinimo instrumentai bei jų taikymo ypatybės atskirose šalyse.

Straipsnis siekia, remiantis teorine ir empirine medžiaga, pagrįsti kelių lygių Kuznets kreivių koncepciją, išryškinant ES taršos mažinimo politikų įtaką Kuznets kreivės nuolydžiui.

Darnus vystymasis yra pasiektas, kai ekonomika ima augti sparčiau nei gamtinių išteklių naudojimas, o tarša auga lėčiau nei gamtinių išteklių vartojimas. Taigi, darnaus vystymosi etapus galima suskirstyti į kelis etapus ir kiekvienam iš jų nubrėžti Kuznets kreivę, vietoje vienos kreivės. Pirmoji kreivė atspindėtų ekonomikos augimo ir gamtinių išteklių vartojimo augimo tempų atsiskyrimą. Čia geriausia parinkti tokius rodiklius kaip BVP/gyventojui, perskaičiuoto pagal perkamosios galios standartą (PGS) ir pirminės arba galutinės energijos suvartojimas bei pavaizduoti jų priklausomybę laiko bėgyje. Braižant antros pakopos Kuznets kreivę, atspindima priklausomybė nuo energijos suvartojimo ir taršos. Kai energijos suvartojimas auga greičiau nei SO₂ (NOx) emisijos, galima teigti, kad šalis perėjo į antrą darnaus vystymosi pakopą. Trečioji Kuznets kreivė atspindi trečią darnaus vytimosi pakopą, kai BVP auga greičiau už pajamų nelygybę arba kitus socialinius rodiklius, tokius kaip vidutinė laukiama gyvenimo trukmė, vidutinės realios pajamos vienam gyventojui ir kt. Braižant trečios pakopos Kuznets kreivę perteikiamas ryšys tarp pajamų pasiskirstymo nelygybės ir BVP/gyventojui, perskaičiuoto pagal PGS.

Analizuojant Kuznets kreives, laibai svarbu rasti atsakymą į klausimą, ar darnus vystymasis yra neišvengiama ekonomikos augimo pasekmė, ar egzistuoja kiti svarbūs veiksniai, nukreipiantys Kuznets kreivę žemyn. Remiantis ES aplinkosaugos politikos analizę, galima teigti, kad griežtos emisijų ribojimo priemonės, įdiegtos ES narėse, įgyvendinant ES aplinkosaugines direktyvas yra pagrindinė priežastis, lėmusi Kuznets ekologinių kreivių nuolydį bei staigų žemėjimą ES šalyse narėse, o taip pat ir Lietuvoje. Taigi, galima teigti, kad ekonominis augimas sudaro geras prielaidas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti, nes tokios priemonės uždeda didelę naštą ekonomikai ir skurdžiose šalyse vargu ar būtų įmanomos. Be to lanksčių ekonominių instrumentų taikymas, paplitęs ES, padeda didinti aplinkosaugos priemonių efektyvumą ir sumažinti ES aplinkosaugos politikos tikslų įgyvendinimo kaštus.

Atlikta analizė parodė, kad nors ES aplinkosauginių direktyvų ir taršos mažinimo strategijų įgyvendinimas turėjo teigiamos įtakos emisijų į atmosferą sumažėjimui Lietuvoje ir sudarė palankias sąlygas pirmojo ir antrojo darnaus vystymosi lygio Kuznets kreivių nuolydžiui, tačiau trečia darnaus vystymosi pakopa Lietuvoje dar nėra pasiekta ir augant ekonomikai pajamų pasiskirstymo nelygybė bei santykinė skurdo riba Lietuvoje didėja, o kiti socialiniai rodikliai, tokie kaip vidutinė laukiama gyvenimo trukmė, vidutinės realios pajamos gyventojui auga lėčiau nei ekonomika. Tai rodo, kad vis didesnį dėmesį reikia skirti socialinių politikų įgyvendinimui, t. y. skurdo mažinimui, viduriniosios klasės formavimuisi stiprinti, pajamų nelygybės mažinimui, sveikatos apsaugos politikai.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: darnus vystymasis, taršos mažinimo politikos, Kuznets kreivė.