Transformations  in
Business & Economics

Integruotos erdvės Baltijos regione kūrimasis: naujas transformacijų Europos sąjungoje atvejis
Borisas Melnikas

SANTRAUKA. Europos Sąjungos ekonominėse erdvėse šiuo metu intensyviai vyksta įvairių regioninių struktūrų formavimosi, taip pat jau susiklosčiusių regioninių struktūrų tolimesnės raidos ir plėtros procesai. Šie procesai iš esmės atspindi bendrą vidinės integracijos tendenciją, pasireiškiančią įvairiuose Europos Sąjungos regionuose, ypač tuose regionuose, kuriems priklauso nedidelės šalys, arba tuose regionuose, kurie susiformuoja kelių šalių teritorijų sandūroje.

Šios tendencijos esmė yra ta, jog tokių regionų viduje vyksta vidinės tarptautinės integracijos procesai, išreiškiantys intensyvų skirtingus ekonomikos ir socialinio gyvenimo sektorius atstovaujančių tiek įvairios nacionalinės kilmės, tiek ir įvairių tarptautinių įmonių, jų grupių, kitų organizacijų bendradarbiavimą, tokių įmonių ir organizacijų jungimąsi į įvairius tinklus bei susiliejimą, taip pat kitais būdais pasireiškiantį vidinį regioninį ekonomikos ir socialinio gyvenimo internacionalizavimą. Galima teigti, kad vykstant vidinės tarptautinės integracijos procesams, įvairiuose Europos Sąjungos regionuose gali formuotis nauji regioniniai branduoliai bei naujos į internacionalizavimą orientuotos regioninės struktūros, pasižyminčios stipraus poveikio į vieningą visos Europos Sąjungos ekonomiką galimybėmis ir perspektyvomis.

Europos Sąjungai kaip visumai bei atskiriems Europos Sąjungos regionams būdinga bendra vidinės regioninės integracijos, naujų regioninių struktūrų bei regioninių branduolių formavimosi tendencija gali būti suvokiama ir kaip naujas transformacijų Europos Sąjungoje požymis: regioninės integracijos procesais yra išreiškiama Europos Sąjungos ekonominių, o tuo pačiu – ir kitų struktūrų pertvarka, nulemianti esminius kokybinius pokyčius Europos Sąjungos erdvėse, o tai leidžia teigti, jog regioninės integracijos procesai ne tik yra transformacinio pobūdžio, bet ir parodo, kad šiuolaikiniame Europos Sąjungos raidos ir plėtros etape vyksta specifinės transformacijos, išreiškiančios naujos regionų kompozicijos formavimąsi bei naujos regionų raidos sampratos atsiradimą.

Nurodytos aplinkybės rodo, kad dabartinis Europos Sąjungos raidos laikmetis gali būti vertinamas kaip naujo tipo transformacijų laikotarpis.

Ypač pažymėtina, jog naujos regionų kompozicijos formavimasis bei naujos regionų raidos sampratos atsiradimas parodo ir Europos Sąjungoje išryškėjantį polinkį į inovacijų potencialo tolimesnį plėtojimą ir modernizavimą: įvairiuose Europos Sąjungos regionuose vykstantys vidinės integracijos procesai gali gana teigiamai įtakoti inovacijų inicijavimą, kūrimą, sklaidą bei įgyvendinimą, o tai reiškia, kad tokie procesai yra vertintini kaip svarbus inovacijų potencialo visoje Europos Sąjungos erdvėje plėtojimo, modernizavimo bei stiprinimo veiksnys.

Regioninių struktūrų formavimosi, taip pat jau susiklosčiusių regioninių struktūrų tolimesnės raidos ir plėtros procesai pasižymi didžiule įvairove. Tokių procesų tarpe, kaip itin reikšmingi, gali būti išryškinti įvairūs politinės, socialinės, ekonominės bei kitaip įvardintinos integracijos procesai.

Ypač pažymėtina, jog nagrinėjant ir vertinant regioninių struktūrų formavimosi bei regioninių struktūrų tolimesnės raidos ir plėtros procesus yra labai svarbu išryškinti tiek integracijai palankius veiksnius, tiek ir integracijai nepalankius veiksnius: tokia veiksnių diferenciacija leidžia kryptingai rengti ir įgyvendinti įvairialypes vidinei regioninei integracijai skirtas politines, ekonomines, taip pat ir vadybos, valdymo ir administravimo priemones.

Transformacijos, išreiškiančios vidinę integraciją, šiuo metu įvairiu pavidalu vyksta daugelyje Europos Sąjungos regionų. Tokios transformacijos įvairiomis formomis reiškiasi ir Baltijos regione, ypač – Baltijos šalių ekonomikos sektoriuje: pastaruoju metu išryškėja vis labiau intensyvėjantis bendradarbiavimas tarp įvairių Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių, taip pat vis labiau yra aktyvinama įvairių ekonomikos subjektų, traktuojančių Baltijos regiono rinkas kaip vientisas, vieningas ir nedalomas, veikla. Akivaizdu, jog tokios transformacijos atspindi ir naujas galimybes bei perspektyvas aktyvinti inovacijas ir visokeriopai skatinti socialinę ekonominę raidą bei mokslo ir technologijų pažangą tiek atskiruose regionuose, tiek ir visoje Europos Sąjungoje.

Straipsnyje kompleksiškai nagrinėjamos regioninės integracijos Baltijos regione ypatybės, parodoma vieningos socialinės, ekonominės, kultūrinės, technologijų pažangos erdvės formavimo perspektyva. Atskleidžiami įvairūs vidinę integraciją Baltijos regione sąlygojantys veiksniai.

Baltijos regiono pavyzdžiu galima pažymėti tiek vidinės regioninės integracijos skirtinguose regionuose svarbą, tiek ir tarpregioninių ryšių plėtojimo reikšmingumą inovacijų aktyvinimo bei inovacijų potencialo tolimesnio stiprinimo Europos Sąjungoje dėlei.

Tolimesni tyrimai regioninės integracijos tematikoje yra labai perspektyvi naujų transformacijų Europos Sąjungoje tyrimo sritis.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: integracija, transformacijos, vieninga socialinė, ekonominė, technologijų raidos erdvė, Baltijos regionas.