Transformations  in
Business & Economics

Miopinė vizija: rizika slypinti už Mastrichto infliacijos kriterijaus
Vytautas P. Pranulis, Dainora Grundey, Vincentas R. Giedraitis, Rasa Vogelius

SANTRAUKA. Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos siekiai ir pastangos artimiausiu metu įsijungti į eurozoną. Be to, didelį dėmesį autoriai skiria verslo konkurencingumo ir apskritai visos šalies ekonominio augimo pavojams, kurie slypi už griežtų Mastrichto infliacijos kriterijaus reikalavimų.

Gretinant Europos Sąjungos dokumentuose deklaruojamus siekius, reikalavimus ir kriterijus aiškėja, kad ne visada yra naudinga kuo skubiau ir bet kokia kaina vykdyti Mastrichto infliacijos kriterijų tam, kad būtų leista vietoje šalies nacionalinės valiutos lito įsivesti eurą.

Tyrimas rodo, kad yra nemažai argumentų, liudijančių tai, jog neverta skubėti įsivesti eurą tuo atveju, kai šalis orientuojasi į vidutinės ar ilgalaikės trukmės augimo strategiją. Tai rodo, Lenkijos ir Estijos patirtis. Tada reikia daugiau tolerancijos infliacijai ir kainų augimui laikotarpyje iki euro įvedimo. Kitu atveju, kai prioritetas yra įmanomai greitas euro įvedimas mažiau susitelkiant į tolimesnio augimo perspektyvas, Mastrichto kriterijaus vykdymas tam tikrą laiką tampa tikslu o ne valstybės strateginių siekių priemone.

Antrasis kelias yra patrauklus tuo, kad duoda gretos sėkmės regimybę. Tačiau jis yra pavojingas vidutinės trukmės perspektyvoje, nes šalis patirs daugiau sunkumų, kai ateityje reikės išlaikyti kainų stabilumo ir pageidautino infliacijos lygio ir tuo pat metu užtikrinti aukštus ekonominio augimo ir gyvenimo kokybės gerėjimo rodiklius.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: infliacija, konkurencingumas, euras, kainų stabilumas, eurozona, Lietuva.