Transformations  in
Business & Economics

Apie globalizacijos fenomeną

JEL klasifikacija: Y20.

Debatai apie globalizaciją yra gyvybingi, daugiaaspekčiai, sudėtingi ir turi daug dinamiškumo, o tai ir buvo aptarta per tarptautinę mokslinę konferenciją “Tarptautinė verslo plėtra: globalizacija, galimybės ir iššūkiai”, kurią organizavo Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla. Nėra visuotinio globalizacijos apibrėžimo, kadangi ji siejasi su daugeliu globalinių sąveikų ir gali būti analitiškai vertinama iš skirtingų perspektyvų. Ekonomistams ir verslo žmonėms globalizacija yra iš esmės globalinės rinkos tapsmas, tarptautinės prekybos srautų plėtra, pasauliniu mastu sujungtų finansinių rinkų vystymasis bei vartotojų rinkų ir globalinių prekės ženklų sąveika. Sociologams globalizacija siejasi su kultūrų, vertybių ir gyvensenos struktūrų įvairovės, susiliejimo ir asimiliacijos vystymusi. Be to, globalizacija gali būti apibrėžta kaip tebevykstantis tarpusavio priklausomybės tarp šalių procesas, ir tai siejasi su vis labiau ir labiau integruota pasaulio ekonomika ir pasauline daugelio kitų aspektų integracija. Vis dėlto, globalizacija yra natūralus technologinės pažangos, ekonominio vystymosi ir mokslo progreso rezultatas. Globalizacija paskatino naujų rinkos dalyvių, pavyzdžiui, multinacionalinių bendrovių bei naujų tarptautinių organizacijų, regioninių blokų ir bendruomenių, atsiradimą nei naujų daugiašalių įstatymų įvedimą.

Globalizacija skatina iššūkius ir galimybes. Visuotinis iššūkis ekonominei globalizacijai verčia globalinę sistemą veikti ekonominio vystymosi ir pasidalinto klestėjimo linkme, kad būtų sumažinta nelygybė tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Aiški, bendraplanė ateities vizija yra būtina ir nacionaliniame, ir globaliniame lygmenyse, kad efektyviai koordinuotų makroekonominę politiką ir skatintų globalinį stabilumą. Daug dėmesio turi būti skiriama darniam ekonomikos vystymuisi, kadangi globalinių rinkų ir vartotojų teisių gynimo plėtra suformulavo naujus iššūkius išteklių vadyboje, aplinkosaugoje ir kitose ekonominės veiklos srityse.

Nors tarptautinė finansinė sistema skirta tarptautinės prekybos, investicijų ir pasaulinio ekonominio vystymosi skatinimui, vis dėlto pasauliniu mastu apjungtos finansinės rinkos turi finansinį kintamumą, ir daugeliu atvejų finansinių krizių tikimybė auga su tarptautinių kapitalo srautų vystymusi. Šis metodas reikalauja ne tiktai stabilių ir gerai išvystytų finansinių sistemų, bet ir supratimo ekonominės ir politinės dinamikos nacionaliniuose ir tarptautiniuose lygmenyse gerinimo. Todėl tokie veiksniai pabrėžia bendraplanės vizijos poreikį kiekvienoje šalyje, įvertinant jos padėtį dinamiškoje ir pažeidžiamoje pasaulinėje ekonomikoje. Globaliniame lygmenyje turi būti projektuojama stipresnė darbotvarkė, kad būtų išvystyta visuotinė ir į ateitį orientuota sistema. Tad, šiuose debatuose svarbus vaidmuo skiriamas partnerystės ir dalininko raiškai.

Aukštojo išsilavinimo įstaigas taip pat veikia globalizacijos įvykių tėkmė. Šiuo metu daugelis verslo mokyklų įeina į užsienio teritorijas, siekdamos atskleisti globalines verslo perspektyvas, pasiekti tarptautines perspektyvinių studentų rinkas, atlikti pasauliniu mastu pripažįstamus tyrimus bei skatinti naujoves ir iniciatyvą. Studentų ir personalo mobilumas bei tarptautinės partnerystės augimas tarp studijų, mokslinių tyrimų ir kitų institucijų bei dalininkų taip pat lemia darbotvarkės sudėtingumą ir išteklių tinklo derinimo poreikį. Šiandien globalizacija yra kiekviename veiksmo aspekte, ir tai yra nesustabdomas fenomenas, pristatantis galimybes tiems, kas yra tam paruošę bei keliantis grėsmes tiems, kas nėra.