Transformations  in
Business & Economics

Kainų konkurencija ir švari gamyba iš aplinkosauginės teorijos perspektyvos
Chung-Chiang Chen

SANTRAUKA. Kai vartotojai nori užmokėti papildomą kainą už žalius (ekologiškus) produktus, taip siekdami sumažinti savo vartojimo poveikį aplinkai, galima motyvuoti įmones daugiau investuoti kapitalo į švarias technologijas. Kai tik švarios gamybos technologijos lygmuo yra nustatytas, manoma, kad informacijos barjerai neegzistuoja ekologinio žymėjimo sistemos rinkoje, todėl daroma prielaida, kad vartotojai yra visiškai informuoti apie aplinkosauginius žalių produktų požymius.

Šiame straipsnyje pristatomas kainodaros modelis, susidedantis iš dviejų gamintojų: kiekvienas yra švarus gamintojas (ŠG), o kitas yra nešvarus (arba tradicinis) gamintojas (NG). Daroma kita prielaida, kad šios dvi įmonės yra identiškos kainos ir produkto kokybės atžvilgiu, išskyrus aplinkosauginius žalių produktų požymius. Toliau autorius pateikia:

1. a) aplinkosauginių problemų poveikius;
2. b) švarios gamybos kainodarą;
3. c) lyginamųjų kainų jautrumo analizę (rinkos konkurencingumo efektą);
4. d) gamybos sąnaudas, pasirinkus švarią gamybą;
5. e) dviejų gamintojų kainodaros elgseną.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: kainodara, kainų jautrumas, žaliasis marketingas, žaliasis vartojimas, aplinkosauginė teorija.