Transformations  in
Business & Economics

Apie Lenkijos ekonomiką globalizacijos amžiuje

JEL klasifikacija: Y20.

Šiuolaikiniai globalizacijos procesai sukelia reikšmingus ekonominius, socialinius, politinius ir kultūrinius pokyčius individualiose šalyse. Globalizacija naikina naujų technologijų plėtros barjerus, skatina informacijos revoliuciją bei užtikrina įvairių rūšių kapitalo srautus (rinkos elgsenos struktūrą ir verčių sistemas), ir fiksuoja istorinius ūkio plėtros prioritetus. Šią erą charakterizuoja žinios, plačiąja prasme, kurios tampa pagrindiniu socialinio ekonominio vystymosi lemiamu veiksniu. Todėl pramoninę ekonomiką (ir su ja susijusį amžių) keičia nauja ekonomika, kuri šiuo metu apibrėžiama kaip žiniomis grindžiama ekonomika. Mokslinėje literatūroje nėra vieningo žiniomis grindžiamos ekonomikos apibrėžimo, be to „globalizacijos“ sąvoka taip pat turi įvairių interpretacijų.

Remiantis Ekonomikos plėtros ir kooperacijos organizacijos apibūdinimu, „žiniomis grindžiama ekonomika“ apibrėžiama kaip “pažangios ekonomikos tendencijos, orientuotos į didesnę žinių, informacijos ir aukštų įgūdžio lygmenų priklausomybę bei augantį prieigos prie visų verslo ir visuomeninių sektorių poreikį”. Iš kitos pusės, globalizacija, yra apibrėžiama kaip “didėjanti prekių ir paslaugų rinkų internacionalizacija, esant ūkio gamybos, finansinių sistemų, lenktyniavimo, korporacijų, technologijos ir pramonės šakų sinergijos sąlygoms. Be to, šie procesai skatina intensyvesnę kapitalo apyvartą, greitesnį technologinių naujovių skleidimą ir didėjančią nacionalinių rinkų tarpusavio priklausomybę ir funkcinį standartinimą”. Vertinant procesus iš praktinės perspektyvos, atskiros nacionalinės rinkos, palaipsniui naikindamos žinių difuzijos apribojimus, susilieja į taip vadinamą globalią rinką, kuri per grįžtamąjį ryšį (tiek pozityviai, tiek negatyviai) daro įtaką nacionalinėms ekonomikoms. Globalizacijos padariniai sukelia daug kontroversinių nuomonių, kadangi jos priežastiniai ryšiai, kirsdami šiandienio pasaulio civilizacijos barjerus, atskiroms šalims bei visuomenėms suteikia tiek galimybių, tiek ir grėsmių.

Išvystytai ekonomikai globalizacija – tai galimybė palaikyti ar net pagreitinti jų ekonominį vystymąsi. Pereinamose ekonomikose ir besivystančiose šalyse – tai galimybė pašalinti ekonominio vystymosi trukdžius, tokiu būdu prisidedant prie jų aukštesnio konkurencinio pranašumo globalinėje rinkoje. Globalizacija taip pat gali pasiūlyti socialinę ekonominę naudą kiekvienai visuomenei.

Fundamentalūs aspektai globalizacijos, tokie kaip laisvas žmogiškųjų išteklių kapitalo (darbo jėgos) judėjimas, neribota prieiga prie prekių, paslaugų bei naujausių informacijos komunikacijų ir technologijų pasiekimų, mokslinių atradimų bei kultūrinių struktūrų difuzijos, siūlo potencialias galimybes gyvenimo lygio gerinimui visame pasaulyje. Iš kitos pusės, globalizacija kelia didžiulę grėsmę tiek atskiroms šalims, tiek ir visam pasauliui visumoje. Svarbiausios grėsmės gali būti šios:

• didėjantis atstumas tarp išvystytos (turtingos) ekonomikos ir neturtingų šalių,
• socialinė atskirtis,
• prasta (nepilnavertė) mityba ir badas,
• gamtinės aplinkos degradacija,
• gamtos turtų ir energijos išeikvojimas,
• vartotojų pasirinkimo apribojimai,
• demografinės problemos,
• darbo problemos, susietos su automatizavimu bei informacijos pateikimu,
• priklausomybė nuo šalies ūkio procesų (pvz., ekonominis vystymasis), kuriuos lemia reiškiniai, vykstantys už jos sienų.

Pastarieji išvardinti gamtos bei rinkos reiškiniai pagrindžia 2008 metais prasidėjusią globalinę krizę, kuri siejama su JAV finansinės krizės pradžia. Nepriklausomai nuo jų neigiamų pasekmių (ir jų masto), neatrodo, kad globalizacijos procesai galėtų išnykti artimiausioje ateityje. Tol, kol nėra kitos alternatyvos globalizacijai, kiekviena šalis (įskaitant ir Lenkiją) gali sekti tiktai vienu keliu, kad taptų svarbia globalinės rinkos dalyve – nedelsiant pasinaudoti rinkos siūlomomis galimybėmis ir aktyviai priimti iššūkius, kuriuos kelia žiniomis grindžiama ekonomika – globalizacijos pagrindas.