Transformations  in
Business & Economics

Konkurencija ir valstybės intervencija ekonominės krizės sąlygomis: Rumunija
Florin Bonciu

SANTRAUKA. Straipsnyje analizuojama vyriausybės reakcija išsivysčiusiose šalyse (įskaitant ES), kaip atsakas į pasaulinę ekonominę krizę. Straipsnyje nagrinėjamos kai kurios struktūrinių reformų politikos ir jų poveikis konkurencijai (įvertinant reformas, kuriomis siekiama palaikyti nacionalines bendroves ir reformas bei sumažinti neformalaus sektoriaus įtaką), kurios reikalingos sprendžiant ekonominę krizę. Galiausiai straipsnyje analizuojama valstybės įsikišimo Rumunijoje lygis ir poveikis per 2009 m. kaip atsakas į ekonomikos krizę. Daroma išvada, kad, nepaisant didelio masto priemonių, kurias taikė išsivysčiusios šalys, siekiant įveikti krizę, nėra rimtos grėsmės konkurencijos politikai. Krizė įrodo sąryšį ir dėsningumus kitų jau buvusių krizių, tokių kaip: technologijų krizė, demografinės krizės, aplinkos krizės, vystymosi modelio krizės. Pasaulio lyderiai negali galvoti dabar tik apie finansų krizę, nesprendžiant kitų krizės iššauktų problemų.

Konkurencijos statuso tyrimas ekonominės krizės sąlygomis yra sutelktas į du elementus:

• poreikis surasti pasipriešinimo ekonominės krizės efektams būdus, kurie, atrodo objektyviai reikalauja daugiau valstybės intervencijos – tai mokslinio tyrimo hipotezė;
• poreikis laikytis konkurencijos politikos reikalavimų, nors laikinai suponuojamas padidintas valstybės įsikišimas.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: pasaulinė ekonominė krizė, valstybės intervencija, ES ir EBPO, konkurencijos politika, Rumunijos konkurencijos ir ekonomikos politika, Rumunija.