Transformations  in
Business & Economics

Efektyvios krizinės komunikacijos šiandienos įmonėje raiška: teorinės įžvalgos ir praktinis taikomumas
Asta Valackienė

SANTRAUKA. Šiuolaikinės įmonės neišvengiamai turi orientuotis į nūdienos valdymo strategiją: tapti vadybiniu požiūriu besikeičiančiomis, valdyti socialines – ekonomines ir organizacines aplinkas ir būti socialiai atsakingomis. Šioje besikeičiančių įmonių aplinkoje reikia naujai įvertinti krizių valdymo procesą tik teoriniame, tiek taikomajame lygmenyje. Siekiant strategiškai valdyti krizines situacijas verslo aplinkoje, būtina kalbėti apie krizių planavimo ir valdymo procesą įmonėje, išryškinant komunikacijos vaidmenį.

Šiame straipsnyje taikoma konceptuali tiriamojo reiškinio paradigma: analizuojami krizių vadybos sprendimai, išryškinant efektyvios korporacinės komunikacijos reikšmę krizių planavimo ir strategijos valdymo įmonėje procese. Straipsnyje korporacinė komunikacija pristatoma kaip strateginė vadybos funkcija, telkianti šiuos nūdienos iššūkius: būtinybę sukurti įmonės vidinės ir išorinės auditorijos pasitikėjimą, aktyvinti verslą, formuojant atsakingą korporacinę kultūrą.

Mokslinę problemą išryškina šių dienų aktualijos verslo aplinkoje, kai įmonės patiria transformacijos pokyčius: įmonės susijungia ir kuriasi tarptautinio kapitalo įmonė, vyrauja plati įmonių geografija, darbuotojų mobilumas, išryškėja globalios krizės. Todėl reikalinga mokėti valdyti komunikacijos procesus versle, gebėti generuoti komunikacijos idėjas. Mokslinės diskusijos ir pasaulinė vadybinė praktika demonstruoja naujos vadybos srities – korporacinės komunikacijos svarbą konceptualiame ir praktiniame lygmenyje. Nagrinėjamu kontekstu efektyvios korporacinės komunikacijos problema išlieka aktuali socialiniu, ekonominiu ir vadybiniu požiūriais.

Straipsnio objektas - efektyvi krizinė komunikacija įmonėje. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai, lėmę straipsnio struktūrą: pirmoje dalyje pagrindžiamas korporacinės komunikacijos konceptas; išryškinant korporacinės komunikacijos vietą verslo aplinkoje. Teorinės įžvalgos leido konceptualizuoti krizių vadybos ir komunikacijos kaip socialinio reiškinio sąryšį. Paaiškinant tokias teorines pozicijas, galima teigti, kad krizės valdymas reikalauja bendradarbiavimo su atskiromis pristatomo socialinio reiškinio sistemomis: sukurti įmonės vidinių ir išorinių aplinkų komunikavimo bei reputacijos vadybos sistemą (bendruomenės ryšius; žiniasklaidos ryšius; investuotojų ryšius; darbuotojų ryšius); nustatyti asmenis ir apibrėžti jų vaidmenis, išreikštus specialiomis pareigomis ir socialine atsakomybe; efektyvaus kolektyvinio sprendimų priėmimo; suformuoti kontrolės sistemą. Antroje straipsnio dalyje taikant dedukcinę logiką, pateikiamos praktinės rekomendacijos rengiant efektyvų krizinės komunikacijos planą įmonėje. Pažymima, kad pagrindinė efektyvios komunikacijos strategijos ašis yra auditorijos segmentavimas, aprašomi auditorijos segmentavimo principai ir informacijos sklaida. Pateikiamas krizinės komunikacijos plano rengimo modelis.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: krizinės komunikacijos efektyvumas, krizės planavimas, strateginis valdymas, efektyvios krizinės komunikacijos įmonėje planas.