Transformations  in
Business & Economics

Naujas jungties punktas Europos sąjungos vystyme? Rumunijos situacija
Gabriela Dragan, Gabriela Carmen Pascariu

SANTRAUKA. Aukštas ekonominės ir finansinės integracijos laipsnis, jau pasiektas Europos Sąjungoje per pinigų sąjungą ir vidaus rinką, reikalingas tam, kad specifiniai veiksmai garantuotų geresnę ekonominės politikos koordinaciją. Einamoji ekonominė krizė išbando Europos Sąjungos gebėjimą surasti geriausią išėjimą ir atsigavimo sprendimą ne tiktai euro regionui, bet ir ne Europos Sąjungos valstybėms. Rizikos laipsnis yra gana aukštas, kadangi jį paveikia finansiškai jautriausia Europos Sąjungos dalis – rytinė Europos periferiją. Šis veiksnys gali susilpninti visą Europos integracijos procesą. Europos Sąjungos politikos formuotojams buvo prieinama daugybė įrankių darbui su finansine krize, finansinėmis ir makroekonominėmis politikos bei struktūrinėmis reformomis.

Šio straipsnio tikslas – susitelkti ties Europos Sąjungos gebėjimu susitvarkyti su krizės pasekmėmis, analizuojant ne Europos Sąjungos valstybių narių situaciją.

Dėl kai kurių iš neseniai pasiūlytų ekonominės politikos priemonių (tokių kaip “Europos semestro” įžanga, griežtesnė Stabilumo ir vystymosi sutartis ir geresnė makroekonominė sekimo sistema, naujas Europos stabilumo mechanizmas ir nauja Europos Sąjungos Konkurencingumo sutartis) diferencijavimo tarp Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos zonos šalių tikėtina taps svarstoma problema, kuri kelia klausimą, kokiu mastu Europos Sąjunga judės į priekį – galimi du pagreičiai – pirmas, skirtas “pagrindinei Europai”, o antras – ne Europos Sąjungos zonos šalims.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: Europos ekonomika, ekonominė ir finansinė krizė, viešos skolos, viešas deficitas, Rumunija.