Transformations  in
Business & Economics

Teisinių viešų pirkimų sutarčių sudarymo procedūrų vertinimas
Mihaela Tofan

SANTRAUKA. Dabartinė finansinė krizė paveikė tiek privatų, tiek viešąjį sektorių. Siūlomos įvairios pokrizinės strategijos, siekiant išvengti jos pasikartojimo bei mažinant jos paliktus padarinius. Vienas iš galimų ekonominės krizės švelninimo būdų – pritraukti privačius investuotojus, kurie investuotų savo pinigus viešojo intereso projektuose.

Teoriniame lygmenyje šituos metodus priimtina vadinti vieša-privačia partneryste (VPP). Europoje ši sąvoka nėra nauja, taip pat kaip ir rumunų mokslininkams. Tačiau, reikia pastebėti, kad Rumunijos teisinėje struktūroje nėra teisės akto, apibrėžiančio VPP – vadovaujamasi potvarkiais dėl viešų pirkimų kontraktų, viešų koncesijos kontraktų ir viešų paslaugų kontraktų.

Vieši pirkimų kontraktai – svarbiausias metodas, padedantis panaudoti privačius finansus Rumunijos viešajame sektoriuje. Įstatymas nustato tikslią procedūrą, siekiant sudaryti tokį kontraktą. Nors yra tam tikrų sąlygų ir kriterijų kiekvienai procedūros fazei, o Europos nuomonė dėl šios sąvokos yra apskritai gerbiama, egzistuoja tam tikri svarbūs aspektai, į kuriuos nekreipiama dėmesio. Reikia aptarti šio punkto Rumunijos teisėtą struktūros nepastovumą, kritikuojant valdymo praktiką, stengiantis paveikti Parlamento reguliavimo vaidmenį.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: vieša ir privati partnerystė, valstybės lėšos, viešieji pirkimai, teisinė procedūra, Europos teisė, Rumunija.