Verslo ir ekonomikos
transformacijos
- © Vilniaus universitetas, 2002-2012
- © Brno technologijos universitetas, 2002-2012
- © Latvijos universitetas, 2002-2012
Straipsnis
Amžiaus ir lyties reikšmė lyderio ir sekėjų tarpusavio sąveikai
Edverdas Vaclovas Bartkus, Giedrius Kaminskas, Rokas Grunda
SANTRAUKA. Lyderystės teorija, lyderystę vertinanti santykių požiūriu, yra lyderio-nario mainų (LNM) teorija. Ši teorija pavaldinių įtaką lyderiui laiko tokia pat reikšminga lyderystei kaip ir pačių lyderių įtaką pavaldiniams. LNM teorija pateikia lyderystės kūrimo modelį, kuriame siūlo lyderiams ieškoti būdų kurti abipusiškam pasitikėjimui bei pagarbai su visais pavaldiniais, šitaip visą darbo padalinį paverčiant vidine grupe. LNM teorija ragina lyderius kurti brandžios partnerystės santykius su kiekvienu pavaldiniu vengiant bet kokio šališkumo. Mes keliame hipotezę, kad lyderio ir sekėjo tarpusavio sąveikos kokybei, o tuo pačiu ir lyderystės kūrimo procesui, turi įtakos pavaldinių amžius bei lytis, todėl, kuriant lyderystę, turėtų būti atsižvelgiama į šiuos aspektus.
Praktiniu požiūriu svarbu ir tai, kad LNM teorijoje pateiktas idėjas galima taikyti tiek skirtingose organizacijose (verslo, visuomeninėse organizacijose, viešose įstaigose bei vyriausybinėse institucijose), tiek skirtinguose organizacijos valdymo lygiuose.
Kauno apskrities ligoninės bei jos filialo – Kauno psichiatrijos ligoninės, stacionarinių skyrių aukštesniojo medicinos personalo tarpe atliktas lyderio ir sekėjų tarpusavio sąveikos tyrimas atskleidė tam tikrus skirtumus tarp lyčių lyderystės kūrimo procese bei tam tikrą sekėjų amžiaus įtaką mainų su lyderiu kokybei.
Nežiūrint to, kad tarp tiriamosios grupės atstovų didžiąją dalį sudaro moterys (71,4 proc. visos grupės), šio rodiklio panaši procentinė išraiška išlieka panaši tik vidutinės kokybės mainus su lyderiu sukūrusiųjų grupėje (76 proc. moterų). Aukštos kokybės mainus su lyderiu sukūrusioje grupėje šis rodiklis praktiškai susilygina. Taigi, išryškėjo tendencija, kad net dvigubai daugiau vyrų, lyginant su moterų grupe, sukuria aukštos kokybės mainus su lyderiu ir pasiekia III-iąjį, „partnerystės“, etapą. Atsižvelgiant į tai, kad netirtojoje lyderio-sekėjo diados grupėje skirtingų lyčių atstovų skaičius yra panašus (absoliučiais skaičiais moterų yra net šiek tiek daugiau: 56 proc. visos vadovų grupės sudaro moterys ir 44 proc. – vyrai), galima teigti, kad lyderio lytis šiai išryškėjusiai tendencijai reikšmingos įtakos neturi.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: pasitenkinimas darbu, lyderystė, lyderiai, sekėjai, diadinis ryšys, vidinė grupė, išorinė grupė, lyderystės, Lietuva.