Transformations  in
Business & Economics

Lietuvos ekonomikos sektorių konkurencingumo vertinimas naudojant konkurencingumo indeksus: Europos Sąjungos fondų poveikis
Sigita Balzaravičienė, Vaida Pilinkienė

SANTRAUKA. Šio straipsnio tikslas yra įvertinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaką Lietuvos turizmo, informacinių technologijų ir žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių konkurencingumui. Empirinis tyrimas susideda iš dviejų dalių: (i) kiekvienam iš trijų pasirinktų Lietuvos ekonomikos sektorių sukuriamas konkurencingumo indeksas ir (ii) tiriama, ar ES paramos kitimas paaiškina konkurencingumo lygio kitimą. Konkurencingumo indekso kūrimui reikalingi kiekybiniai duomenys surenkami apklausos metu, apklausiant sektoriuose dirbančius ar kitaip su jų veikla susijusius respondentus, o kiekybiniai duomenys surenkami iš oficialių statistikos šaltinių. Remiantis apklausos rezultatais suformuojamas baigtinis ekonominių rodiklių, įtraukiamų kaip indekso dedamosios, sąrašas bei nustatyti kiekvieno iš šių rodiklio svoriai. Antrojoje empirinio tyrimo dalyje atliekamas Grangerio priežastingumo tikrinimas siekiant ištirti, ar ES parama gali paaiškinti konkurencingumo indekso dinamiką. Empirinio tyrimo rezultatai patvirtina ES finansavimo politikos konkurencingumo didinimo tikslą. Nustatyta, kad ES paramos pokytis turi statistiškai reikšmingą priežastingumo ryšį su turizmo bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių konkurencingumo lygio pokyčiu. Tyrimas naudingas konkurencingumo tyrimų srityje pasiūlant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus konkurencingumo indekso struktūrą, kuri, kaip atspirties taškas, gali būti panaudota tolesniuose tyrimuose. Sukurta originali tyrimo metodologija gali būti pritaikoma kituose tyrimuose, kuriais siekiama įvertinti vieno ar kelių ekonominių rodiklių (ar politikos priemonių) įtaką ekonomikos sektorių konkurencingumui.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: konkurencingumas, ES struktūrinė parama, konkurencingumo indeksas, Grangerio priežastingumas.