Transformations  in
Business & Economics

Kainų burbulo mechanizmas
Waldemar Tyc

SANTRAUKA. Straipsnyje nagrinėjamas kainų burbulo mechanizmas. Autorius mano, jog kainų burbulo morfologijos pripažinimas ir paaiškinimas turi remtis sinerginio poveikio individualiai elgsenai paaiškinimu. Kainų burbulo šaltiniai yra sumažinti iki keturių pagrindinių veiksnių grupių, kylančių iš žmogaus pasirinkimo ribotumo, t.y. materialiniai ir ekonominiai apribojimai bei institucijų ir psichologiniai apribojimai. Autorius taip pat pripažysta, jog kainų burbulų aiškinimo aprašomasis modelis iš esmės jau nebereikalingas, nes nebeatskleidžia problemos esmės. Taip sugrąžinama būtinybė suprasti jų įvairovę, tuo pat metu atkreipiant dėmesį į steigiamojo ir norminio pobūdžio veiksnius bei apibūdinant sąveikos (grįžtamojo ryšio) specifiškumą. Taip pat daroma prielaida, kad monologiniai skirtumai tarp įvairių kainų burbulų reikalauja pagrindinių ortodoksinės ekonomikos teorijos prielaidų atmetimo. Teigiama, jog nors kainų burbulų fenomenas ir yra būdingas daugeliui rinkų, jo morfologija įvairuoja. Galima lengvai įžvelgti skirtumus tarp kainų burbulų morfologijos aukštųjų technologijų akcijose (arba akcijų rinkoje plačiąja prasme), kainų burbulų nekilnojamojo turto rinkoje (fiksuotas žemės tiekimas) ir galiausiai kainų burbulų būsto rinkoje.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: Kainų burbulai, ‘atvirkštinis’ burbulas, monologinė interpretacija, vertės metafizika, minkštas/kietas finansavimas, informacijos asimetrija, ribotas racionalumas, prievartos pagunda ir moralinis pavojus, racionalus pasirinkimas, racionalus nežinojimas, elgesio finansavimas, pagrindimo ir steigimo santykiai, priežastinis nustatymas, funkcinis nustatymas, funkcinė struktūra, žmogaus veiksmų šalutiniai poveikiai, dedukcinis-monologinis (DM) modelis, idealizavimo modeliai.