Transformations  in
Business & Economics

Ekologinės mokesčių reformos efektyvumas: Lietuvos atvejis
Remigijus Čiegis, Eglė Tamašauskaitė, Rasa Pušinaitė

SANTRAUKA. Straipsnio tikslas – įvertinti Lietuvos poreikį ir galimybes įvesti ekologinę mokesčių reformą. Straipsnyje analizuojama ekologinės mokesčių reformos samprata, tikslai ir bruožai. Aptariamos numatomos reformos pasekmės ir šalių praktika ją įgyvendinant. Straipsnyje taip pat pateiktas Lietuvos poreikio įvesti ekologinę mokesčių reformą vertinimas ES šalių kontekste. Aptartas Lietuvos ekonominės veiklos rūšių pažeidžiamumo tyrimas įvedus ekologinę mokesčių reformą akcentuojant darbo, eksporto ir energijos intensyvumų reikšmę ekologinės mokesčių reformos įvedimo atveju. Teorinė analizė parodė, kad ekologinės mokesčių reformos sąvoka yra siauresnė nei žaliosios biudžeto reformos. Žalioji biudžeto reforma – tai reforma, kuri apima visas fiskalines nuostatas tiek pajamų, tiek išlaidų pusėje ir kuri yra įgyvendinama atsižvelgiant į darnaus vystymosi kriterijų. O ekologinė mokesčių reforma – tai viena iš galimų aplinkos politikos priemonių, kai energetikos ir aplinkosaugos mokesčių padidėjimas yra kompensuojamas tuo pačiu metu sumažinant su darbo sąnaudomis susijusius mokesčius. Pažymėtina, kad prieš įvedant ekologinę mokesčių reformą reikia atlikti daug išsamių tyrimų, sukurti įvairių scenarijų, kad būtų galima išanalizuoti galimas pasekmes ir numatyti iškylančias grėsmes. Šalių praktikos įgyvendinant ekologinę mokesčių reformą analizė parodė, kad ES šalyse aplinkos mokesčiai vis dar sudaro gana mažą dalį, o darbo mokesčiai – didelę. Tokia situacija turėtų būti palaipsniui keičiama didinat aplinkos ir mažinant darbo mokesčių dalį nuo visų mokesčių pajamų. Atliktas Lietuvos poreikio įvesti ekologinę mokesčių reformą vertinimas ES šalių kontekste parodė, kad Lietuva turėtų padidinti aplinkos mokesčių pajamas siekdama harmonizuoti savo aplinkos mokesčius. Norint įvertinti Lietuvos ūkio atskirų ekonominės veiklos rūšių pažeidžiamumą įvedus ekologinę mokesčių reformą, buvo pasirinkta scenarijų metodu tirti energijos mokesčių didėjimo įtaką ir darbo mokesčių mažėjimo įtaką bendrosioms sąnaudoms. Buvo išanalizuota darbo, eksporto ir energijos intensyvumų reikšmė ekologinės mokesčių reformos įvedimo atveju.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: ekologinė mokesčių reforma, žalioji biudžeto reforma, darnus vystymasis, kaštai, pajamos.