Transformations  in
Business & Economics

Daugiakriteris šalies žinių ekonomikos determinantų vertinimas
Algis Žvirblis, Antanas Buračas

SANTRAUKA. Tvari ekonominė plėtra valstybėse – naujosiose ES narėse – turėtų būti orientuota į konkurencingumo didinimo galimybes ir modernios, žiniomis grindžiamos, ekonomikos prioritetus. Straipsnyje nagrinėjami šalies žinių ekonomikos plėtros determinantų kompleksinio vertinimo principai, grindžiami daugiakriteriniais metodais. Akcentuojamos teorinės kiekybinio vertinimo modelio sudarymo prielaidos. Išryškinamas skirtingas sudėtinių determinantų reikšmingumas lemiant šalies žinių ekonomikos pažangą. Detaliai nagrinėjami Pasaulio Banko ekspertų pateikti pirminių šalies indikatorių įverčiai. Pažymima, kad jie neteikia kompleksinio šalių žinių ekonomikos lygio įvertinimo. Jų pagrindu autoriai gretina Baltijos ir Šiaurės šalių žinių ekonomikos bei susijusių makroekonominių veiksnių įvertinimus. Siūlomas vertinimo procesas pirmiausia numato kiekybinį (balais) ekspertinį determinantų įvertinimą drauge nustatant kiekvieno determinanto įtakos reikšmingumo parametrus. Autorių pateiktas modelis skirtas vertinti suformuotą sudėtinių determinantų kompleksą. Jo pagrindu, taip pat taikant kriterijų reikšmių ir jų reikšmingumų sandaugų sumavimo metodą, gali būti nustatomas bendrasis šalies žinių ekonomikos išvystymo indeksas. Šis vertinimo procesas gali būti įtrauktas į kompleksinio plėtros sprendimų daugiakriterinio pagrindimo sistemą. Taip gali būti optimizuotos programinės žinių ekonomikos plėtros nuostatos.

Pagal suformuotą aštuonių determinantų kompleksą įvertintas Lietuvos žinių ekonomikos lygis 2011 metais ir apskaičiuotas bendrasis indeksas pagal perspektyvinės plėtros scenarijų. Rezultatai gali būti panaudoti vertinant šalies ekonominį konkurencingumą.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: žinių ekonomika, vystymas, pirminiai indikatoriai, esminiai determinantai, determinantų blokas, daugiakriterinio vertinimo metodas.