Transformations  in
Business & Economics

Pieno ūkių plėtros sąlygos Lenkijoje ir Lietuvoje
Aldona Skarżyńska, Łukasz Abramczuk, Irena Augustyńska-Grzymek, Marcin Żekało, Aldona Stalgienė

SANTRAUKA. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Lenkijos ir Lietuvos ūkių, kurie specializuojasi pieno gamyboje, ekonominę situaciją ir pokyčius po šių šalių įstojimo į ES, nustatyti šių ūkių plėtros potencialą. Tyrimas atliktas 2004–2008 metais. Norint įvertinti ūkių būklę, buvo išnagrinėtas jų pajamų lygis, turtas ir įsiskolinimo lygis. Taip pat išanalizuotas gamybos intensyvumas, einamųjų išlaidų našumas, pagrindinis kapitalas ir BŽŪP poveikis ekonominiams ūkių rezultatams. Analizei buvo naudojami ŪADT duomenys.

Lietuvos ūkiuose gyvulininkystės gamyba buvo intensyvesnė, o ūkiai – konkurencingesni pagal jų pajamas (didesnės 29.8%). Tačiau Lenkijos ūkiuose buvo intensyviau plėtojama augalininkystė ir pelningiau išnaudojama dirbama žemė (daugiau kaip 50%) bei gamybinis turtas (84.3 procentinio punkto daugiau). Lenkijos ir Lietuvos ūkių turto struktūra buvo nepalanki, tačiau Lenkijoje mažo likvidumo ilgalaikio turto dalis buvo didesnė, lėmusi mažesnį (daugiau nei dvigubai) kapitalo efektyvumą. Šių dviejų šalių įstojimas į ES turėjo teigiamą poveikį pieno ūkių plėtrai ir padėjo padidinti jų konkurencingumą.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: pienas, pajamos, našumas, ekonominės ūkių sąlygos, Lenkija, Lietuva.