Transformations  in
Business & Economics

Trijų Rytų ir Centrinės Europos šalių akcijų rinkų grąžos ilgalaikės priklausomybės - laiko eilučių analizė
Silvo Dajčman, Alenka Kavkler, Mejra Festić

SANTRAUKA. Straipsnyje pateikiama įrodymų, kad tarp įplaukų eilučių vidurio ir rytų Europos (t.y. Slovėnijos, Vengrijos ir Čekijos) akcijų rinkose yra nuolatinė priklausomybė. Vertybinių popierių rinkos buvo sumodeliuotos pagal ARFIMA modelio procesus ir patikrintos pagal KPSS (1992) testą, GPH testą ir taikant Jensen WOLS metodą. Taip siekta nustatyti diferencialo eilės numerio d vertes. Analizuojant integralo d įplaukų laiko eilučių stabilumą ir norint sužinoti, ar 1998–2010 laikotarpio finansinės krizės turėjo įtakos įplaukos eilučių fraktalinei struktūrai, laike varijuojančios ilgalaikės priklausomybės vertės suskaičiuotos taikant vadinamąjį kintamojo slankiojančio lango metodą (ang. rollingwindow). Atlikus tyrimą, nustatyta, kad: 1) Slovėnijos vertybinių popierių biržų įplaukos (vertybinių popierių rinkos indekso įplaukos) yra ilgalaikės vertės, o Čekijos ir Vengrijos vertybinių popierių rinkos įplaukos yra nekintančios; 2) remiantis ilgalaikių verčių nustatymo testais, Slovėnijos akcijų rinka nepagrindžia mažėjančio efektyvumo hipotezės, tačiau tai nepasakytina apie Vengrijos ir Čekijos akcijų rinkas; 3) fraktalinės struktūros vertės, gautos ištyrus akcijų biržų įplaukų eilutes, nėra pastovios, laikui bėgant kinta; 4) Vengrijos ir Čekijos akcijų rinkų įplaukos pasižymi panašia fraktaline struktūra, o Slovėnijos akcijų rinkos įplaukų fraktalinė struktūra yra kitokia nei minėtųjų šalių ir kinta labiau; 5) nerasta jokių įrodymų apie sistemingą didžiausių 1998–2010 laikotarpio finansinių krizių poveikį akcijų rinkų įplaukų fraktalinei struktūrai.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: akcijų birža, ilgalaikė atmintis, efektyvios rinkos hipotezė.