Transformations  in
Business & Economics

Banko efektyvumo metaanalizė pereinamojo laikotarpio valstybėse
Zuzana Iršová, Tomas Havránek

SANTRAUKAŠiame straipsnyje pateikiama atlikta meta regresinė empirinės literatūros analizė, norint nustatyti ribas bankų efektyvumui matuoti bei paaiškinti apskaičiuotų efektyvumo rezultatų nevienalytiškumą, atsirandantį dėl skirtingų metodologinių požiūrių. Imtį sudaro 119 iš 14 mokslinių straipsnių paimtų pavyzdžių, vertinančių techninius, kainos ir pelno naudingumo koeficientų rezultatus pereinamojo laikotarpio valstybėse. Straipsnis pradedamas pristatant ribų nustatymo prielaidas bei nustatant tinakmus aprašomuosius kintamuosius. Vėliau straipsnyje paaiškinami pagrindai metodologijos, nulėmę literatūros pasirinkimą ir metodus, taikytus atliekant meta regresinę analizę (pastovūs metodai, įtraukiantys Tobit, vidutinius ir pakartotinai perskaičiuotus mažiausius kvadratus, bei atsitiktinius padarinius). Rezultatai rodo, kad tyrimo modelis turi akivaizdžios reikšmės apskaičiuotiems rezultatams: banko našumo pasirinkimas yra reikšmingas, o finansinio veiksmingumo rezultatai yra žemesni, žvelgiant iš tarpininkavimo pozicijos. Neparametriniu požiūriu, skirtumai tarp išlaidų ir pelno atsiranda, kai taikoma Furjė lanksčioji funkcinė forma. Apskritai kalbant, parametrų metodas užtikrina aukštesnį našumą negu ne parametrų metodas. Masto padarinių pašalinimas, naudojant nuosavą kapitalą, neturi didelės reikšmės reaulttams. Kita vertus, stebėjimų skaičius didina prognozuojamo pelno balus. Taip pat bankų efektyvumas Sovietų Sąjungai priklausiusiose valstybėsė kaip ir Vidurio ir Rytų Europos šalyse susijungė 1998 – 2003 metų laikotarpiu.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: meta regresinė analizė, ribų efektyvumo analizė, bankininkystė, pereinamojo laikotarpio valstybės.