Transformations  in
Business & Economics

EUROPOS REGIONŲ DIVERSIFIKAVIMAS IŠREIŠKIAMAS DIEGIAMŲ NAUJOVIŲ SAVYBĖMIS - POKYČIAI BĖGANT LAIKUI
Malgorzata Markowska, Grazyna Wegrzyn

SANTRAUKA. Bet kokia regioninio naujovių lygmenų diversifikavimo analizė gali įtraukti įvairias sritis ir apimti, pavyzdžiui, atskirų rodiklių verčių svyravimus, žyminčius regionų inovacinius procesus, tipologinius regiono sistemų kitimus, inovacijų poliarizacijos pokyčius, regionų inovacijų indekso reikšmių ir mokslininkų nurodytų dydžių palyginimą arba pagrindinių parametrų svyravimų analizę. Inovacijos ir egzistuojančios kūrybiško požiūrio galimybės yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys ekonominį klestėjimą pasaulinėje žiniomis grįstoje ekonomikoje. Naujausi šaltiniai, nagrinėjantys novatoriškas sistemas, teigia, kad regionai yra pagrindinis veiksnys, plečiant naujovių galimybes. Visose šalyse, kurių regioninė ekonomika itin skiriasi, vietos ir regioniniai ryšiai tarp ekonominių subjektų, organizacijų ir institucijų yra pagrindiniai šalies ekonomikos augimo veiksniai. Pastarieji kūrybinių ekonomikos lygmenų moksliniai tyrimai neabejotinai įrodė išskirtinę miestų-regionų kaip esminių ekonominį augimą lemiančių sričių svarbą. Būdingas šiuolaikinių ekonomikų valstybių bruožas yra teritoriškai netolygus naujovių pasiskirstymas. Nepaisant to, pasiskirstymas nėra atsitiktinis. Kuo labiau bet kokia ekonomika priklauso nuo žinių, tuo aukštesnio naujovių sutelktumo lygmens galima tikėtis. Tai patvirtino daug autorių (Leyshon and Thrift, 1997; Feldman and Link, 2001; Cortright and Mayer, 2002), kurie teigia, kad į sutelktumą erdvėje nukreipta tendencija stiprėja. Ši nuomonė prieštarauja populiariam įsitikinimui, kad informacijos ir ryšių technologijų naudojimas sukels inovacijų sklaidą .

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: naujovė, regionas, Europos Sąjunga.