Transformations  in
Business & Economics

INSTITUCINIAI ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS VEIKSNIAI ES ŠALYSE: PANELINIŲ DUOMENŲ ANALIZĖ
Andreea-Oana Iacobuță, Oana Ramona Socoliuc, Raluca Irina Clipa

SANTRAUKA. Straipsnio tikslas - nustatyti institucinius veiksnius, kurie nurodo Europos sąjungos šešėlinės ekonomikos lygį, ir sugrupuoti valstybes nares kaip kintamuosius naudojant šešėlinę ekonomiką ir institucinius veiksnius. Šešėlinė ekonomika yra rimtas nežinomo masto ir nenuspėjamos plėtros ekonominio išsivystymo priešas, kuris formuojasi institucinėje struktūroje. Šiame darbe taikomi panelinių duomenų ir klasterinės analizės metodai. Gauti rezultatai atskleidė, kad šešėlinės ekonomikos lygis yra žemesnis šalyse, kuriose aukštas vyriausybės darbo efektyvumas, reglamentavimo kokybė, verslo laisvė, fiskalinė ir darbo laisvė. Reglamentavimo kokybė, vyriausybės veiklos efektyvumas ir šešėlinė ekonomika - vieni svarbiausių kintamųjų, lėmusių ES valstybių suskirstymą į tris pagrindines grupes. Atlikus analizę, padaryta išvada, kad norint sumažinti šešėlinės ekonomikos lygį, reikia didinti institucijų veiksmingumą .

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: šešėlinė ekonomika, institucijos, ekonominė laisvė, panelinių duomenų analizė, ES šalys.