Verslo ir ekonomikos
transformacijos
- © Vilniaus universitetas, 2002-2014
- © Brno technologijos universitetas, 2002-2014
- © Latvijos universitetas, 2002-2014
Straipsnis
NAMŲ ŪKIO PAJAMŲ IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS SĄSAJOS DANIJOJE IR LIETUVOJE
Aistė Diržytė, Simon Elsborg Nygaard, Ona Rakauskienė
SANTRAUKA. Daugelyje diskusijų apie subjektyvią gerovę analizuojama pajamų svarba. Egzistuoja daug modelių, aiškinančių ryšį tarp pajamų ir gerovės, tačiau ne visi rezultatai yra vienareikšmiški, todėl autoriai nurodo, kad reikia atlikti papildomus tyrimus. Dėl šios priežasties ryšys tarp pajamų ir subjektyvios gerovės analizuojamas dviejose šalyse, kuriose labai skiriasi laimės ir pajamų lygis. Įvairiuose tyrimuose, taip pat ir Pasaulio vertybių tyrimus, Lietuva yra tarp šalių, pasižyminčių žemiausiais gyventojų laimės rodikliais, o Danija pasižymi aukščiausiais laimės rodikliais. Taigi šio darbo tikslas - įvertinti namų ūkio pajamų ir subjektyvios gerovės sąsajas Lietuvoje ir palyginti su Danijos namų ūkio pajamų ir subjektyvios gerovės sąsajomis. Straipsnyje aptariami tyrimo, kuris buvo atliktas 2014 metais Lietuvoje (n=916) ir Danijoje (n=1282), rezultatai, kurie atskleidė teigiamas koreliacijas tarp pajamų ir subjektyvios gerovės abiejose imtyse, tačiau buvo rasti ir reikšmingi sąsajų skirtumai. Lietuvos duomenų analizė atskleidė, kad kuo grynosios namų ūkio pajamos per mėnesį yra aukštesnės, tuo subjektyvi gerovė, bendras pasitenkinimas gyvenimu yra didesnis. Respondentai iš didesnių pajamų grupių išreiškė stipresnes ir dažniausiai teigiamas emocijas bei silpnesnes, rečiau pasikartojančias neigiamas arba su savižudybe susijusias būsenas. Rezultatai parodė panašias emocines gerovės tendencijas Danijoje, tačiau bendrai pasitenkinimo gyvenimu skirtumai tarp grupių, gaunančių mažas ir dideles grynąsias pajamas, nebuvo statistiškai reikšmingi šioje šalyje. Šis tyrimas prisidėjo prie pajamų ir laimės sąsajų modelio plėtotės. Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti išvadą, kad santykis tarp pajamų ir gerovės yra stipresnis ir reikšmingesnis vargingesnėse grupėse ar bendruomenėse. Vis dėl to išsamesnė susijusių veiksnių analizė ir didžiausių bei mažiausių pajamų grupių palyginimas abiejose imtyse gali padėti geriau suprasti santykį tarp pajamų ir subjektyvios gerovės.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: pajamos, subjektyvi gerovė, laimė, Danija, Lietuva.