Transformations  in
Business & Economics

EKONOMIKOS AUGIMO VERTINIMAS DARNUMO ASPEKTU
Remigijus Čiegis, Aidas Dilius, Asta Mikalauskienė

SANTRAUKA. Darnaus vystymosi pagrindinės nuostatos pirmą kartą konkrečiau buvo suformuluotos 1987 m. JT aplinkos ir plėtros komisijos to meto Norvegijos aplinkos ministrės Gro Harlem Brundtland pranešime "Mūsų bendra ateitis". Jame buvo pateiktas apibrėžimas: darnus vystymasis - tai toks vystymasis, kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius nemažinant ateinančių kartų galimybių tenkinti savo poreikius (Our Common Future, 1987). Standartinį darnaus vystymosi modelį sudaro trys dydžiai - ekonomikos, socialinis ir aplinkos, o šias sritis jungia institucijos (Čiegis, Šimanskienė, 2010). Todėl šalyje siekiant darnaus vystymosi būtina suderinti šias tris sritis. Pagrindinė šio straipsnio problema - kaip būtų galima siekti ekonomikos augimo atsižvelgiant į ekonomikos, socialinę ir aplinkos sričių darnumą. Per greitas gamybos augimo tempas gali lemti pernelyg aukštą infliacijos lygį. Žala gali būti ir dėl padidėjusio gamtos išteklių naudojimo, ir dėl padidėjusios oro bei vandens taršos, taip pat atliekų susidarymo; šie veiksniai priskiriami aplinkos sričiai. Per žemas gamybos augimas gali turėti įtakos padidėjusiam nedarbo lygiui ir skurdo rizikos lygiui, kurie priskiriami socialinei sričiai. Todėl labai svarbu suderinti šias tris sritis siekiant darnaus ekonomikos vystymosi. Tyrimo objektas - ekonomikos augimas darnumo aspektu. Straipsnio tikslas - teoriškai išanalizuoti ir įvertinti ekonomikos augimo priežastis ir pasekmes darnumo aspektu. Straipsnis parengtas pasitelkus sisteminės mokslinės literatūros analizės, lyginamosios analizės ir loginės analizės metodus. .

REIKšMINIAI ŽODŽIAI: ekonomikos augimas, darnus vystymasis, aplinka, socialinė sfera.