Transformations  in
Business & Economics

DAUGIAPAKOPIŲ TIEKIMO GRANDINIŲ KOORDINAVIMAS TAIKANT LOŠIMŲ TEORIJOS METODĄ
Hannan Amoozad Mahdiraji, Edmundas Kazimieras Zavadskas, Seyed Hossein Razavi Hajiagha

SANTRAUKA. Siekiant įvykdyti visus tiekimo grandinės (TG) tikslus, buvo pastebėta daugybė prieštaravimų tarp komponentų ir skirtingų pakopų, o šie trukdžiai gali sumažinti svarumą ir kompetenciją. Šiame straipsnyje aptariami tokie pagrindinai prieštaravimai, kaip inventorius, kainodaros ir rinkodaros sąnaudos neribotoje trijų pakopų tiekimo grandinėje. Lošimų teorijos pagrindai daro šį metodą tinkamą ir patikimą, sprendžiant prieštaringas situacijas, atsižvelgus į visas pakopas ir žaidėjų tikslus. Tam, kad būtų galima išspręsti minėtas problemas, pirmiausia reikia atsižvelgti į neribotą trijų pakopų tiekimo grandinę, kurioje yra S tiekėjų, M gamintojų ir K mažmenininkų. Remiantis tuo, siūlomas netiesinis matematinis kooperatinis modelis, grindžiamas atitinkamomis prielaidomis, lošimo teorijos metodu, Nasho ekvilibriumo apibrėžimu, Pareto efektyvumo ir pajamų pasiskirstymu. Tada pasiūlytas modelis pritaikomas skaitmeniniame pavyzdyje, o rezultatai iliustruojami pagal genetinį algoritmą. Paskui siūlomo modelio jautrumas analizuojamas planuojant eksperimentą. Galiausiai pateikto kooperatinio modelio patikrinimas yra vertinamas pagal modeliavimą.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: tiekimo grandinė, lošimų teorija ir koordinavimo sutartis, eksperimento planavimas, genetinis algoritmas, modeliavimas.