Transformations  in
Business & Economics

LIKVIDUMO REZERVŲ KAUPIMAS FINANSŲ KRIZĖS LAIKOTARPIU. EMPIRINIAI ĮRODYMAI IŠ EUROPOS BANKŲ SISTEMOS
Alin Marius Andries, Emilia Corovei, Simona Mutu

SANTRAUKA. Straipsnyje aptariami Europos bankų sistemos 2004-2011 metų empiriniai likvidumo rezervų kaupimo įrodymai, pasinaudojus banko lygmens balanso duomenimis. Pirmoje tyrimo dalyje bankai suskirstyti į kaupiančius likvidumo rezervus ir nekaupiančius. Pasitelktas per laiką kintantis metodas, kuriam būdingas tam tikras slenkstis (jo vertė lygi 75 kvantilių likvidaus turto pasiskirstymui tarp indėlių ir trumpalaikio finansavimo koeficiento). Antrame etape likvidumo rezervų kaupimo skatinimas vertintas detalizuojant dinaminį skydelį, taikytas Arellano, Bond (1991) pasiūlytas pirminio diferencijavimo AMM vertintojas. Empiriniai rezultatai atskleidė kelis svarbius bruožus: 1) finansavimo apribojimai, struktūrinio balanso rizika taip pat, kaip ir žemo pelningumo rodikliai, skatina bankus apsirūpinti likvidžiais rezervais; 2) skolinimo veiklos sumažinimas lemia likvidumo buferių padidėjimą; 3) sandorių portfelių mažinimas skatina bankus padidinti likvidumo buferius, 4) mažesni ar mažiau kapitalizuoti bankai labiau skatina kaupti likvidų turtą dėl likvidumo sukrėtimų finansavimo. Tyrimo rezultatai yra itin svarbūs bankams ir finansų priežiūros institucijoms, kai siekiama užtikrinti likvidumo valdymą itin sudėtingais laikotarpiais .

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: likvidumo kaupimas, bankininkystė, finansų krizė, rizikos valdymas.