Transformations  in
Business & Economics

SOCIALINIO VERSLUMO PLĖTRA EUROPOS SĄJUNGOJE: POLITIKA IR SITUACIJA LIETUVOJE IR LENKIJOJE
Jolita Greblikaitė, Włodzimierz Sroka, Juris Grants

SANTRAUKA. Socialinė ekonomika tampa vis svarbesnė ES šalyse. Socialinių įmonių vaidmuo tapo itin reikšmingas, kai globalios finansinės krizės ir dėl jos atsiradusių įvairių ekonominių ir socialinių problemų susiklostė sudėtinga situacija rinkoje. Nedarbas, ypač jaunimo, smulkių ir vidutinių įmonių problemos privertė susirūpinti ir imtis veiksmų politiniu lygmeniu, nukreipiant dėmesį į socialinį verslumą ES šalyse. Tai tapo ypač aktualu tokioms šalims, kaip Lietuva, kuriose būtina stiprinti socialinių įmonių veiklą siekiant šalyje socialinio verslumo plėtros. Šiame straipsnyje ypatingas dėmesys tenka palyginamajai šalių kaimynių - Lietuvos ir Lenkijos - socialinio verslumo situacijos analizei atskleidžiant jos ypatumus. Straipsnyje pateikiama konceptuali socialinio verslumo analizė ir atskleidžiamas jos vystymasis, ji analizuojama politinės ir teisinės iniciatyvos ES lygmeniu, taip pat atlikta situacijos analizė, susijusi su socialiniu verslumu Lietuvoje ir Lenkijoje. Apibendrinus galima teigti, kad ES lygmeniu netrūksta iniciatyvų, tačiau Lietuvoje situacijai vis dar būtina skirti atitinkamą dėmesį norint plėtoti socialinį verslumą. Dėl teisinių dokumentų stokos praktinė socialinių įmonių veikla yra fragmentiška. Tad siekiant socialinio verslumo plėtros Lietuvoje, turi būti imtasi aktyvesnių veiksmų visuose lygmenyse: politiniame, verslo ir visuomenės. Lenkijoje praktiniu aspektu socialinių įmonių veikla plėtojama, bet būtina teisinių aktų pertvarka, pripažinimas visuomenėje, o atsižvelgus į vykdomos veiklos įvairovę, trūksta stipresnio įsitvirtinimo rinkoje. Galima teigti, kad abiejose šalyse - tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje - trūksta visaapimančios strategijos, kaip vystyti socialinį verslumą

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: socialinis verslumas, socialinės įmonės, verslumo politika, Lietuva, Lenkija,