Transformations  in
Business & Economics

PASĖLIŲ STRUKTŪROS KAITA KINIJOS GRŪDŲ GAMYBOJE IR JOS ĮTAKA ŽEMĖS BEI VANDENS NAUDOJIMUI
Tian-xiang Li, Jing Zhu, Tomas Baležentis, Li-juan Cao, Wu-sheng Yu, Wei Hong

SANTRAUKA.  Straipsnyje aptariami Kinijos grūdų gamybos pokyčiai. Jie aiškinami nagrinėjant trijų veiksnių (pasėlių ploto, grynojo derlingumo ir pasėlių struktūros) sąveiką. Be to, analizuojama pasėlių struktūros pokyčių įtaka vandens ir žemės išteklių naudojimui. Indeksinio išskaidymo analizės modelis pritaikytas siekiant įvertinti skirtingų veiksnių poveikio grūdų gamybos apimtis ir gamybos poveikį žemės ir vandens išteklių naudojimui. Tyrime remiamasi 2003-2012 metų provincijos lygio duomenimis apie grūdų gamybą. Tyrimo rezultatai rodo, kad pasėlių struktūros pokyčiai buvo svarbus veiksnys šalia pasėlių ploto ir grynojo derlingumo pokyčių ir sudarė apie 15 proc. bendrojo derliaus pokyčio 2003-2012 metais. Be to, pasėlių struktūros pokyčiai leido sutaupyti apie 6,8 mln. ha žemės ūkio naudmenų ir 31,06 mlrd. m3 vandens, būtino grūdininkystei. Pastebėti skirtumai tarp regionų: Pietryčių Kinijoje padidėjo vandens išteklių naudojimas, kituose regionuose - sumažėjo. Žemės naudojimas sumažėjo visuose regionuose. Tačiau, bendrasis grūdų gamybos apimties augimas Kinijoje padidino žemės ir vandens išteklių poreikį ir lėmė griežtesnius išteklių naudojimo apribojimus ateityje, ypač šiaurinėje Kinijos dalyje.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: grūdų gamyba, pasėlių struktūros kaita, žemė, vanduo, maisto saugumas, Kinija.