Transformations  in
Business & Economics

HOLISTINIS POŽIŪRIS Į LAISVALAIKIO INDUSTRIJĄ
Rimantas Mikalauskas, Jurgita Kasparienė

SANTRAUKA.  Straipsnio tikslas yra aptarti laisvalaikio industrijos sampratą. Tai itin sudėtinga, daugiareikšmė sąvoka. Jos aiškinimas dažnai priklauso nuo žmonių patirties, žinių, vietos ir laiko. Laisvalaikio industrijos apibrėžtis reikalauja sutelkti dėmesį į skirtingus atskirų mokslinių disciplinų požiūrius ir pozicijas. Laisvalaikis prisideda prie socialinės, kultūrinės ir ekonominės individų, bendruomenių, miestų ir šalių plėtros, gerina žmogaus būklę, turtina jo patirtį ir veiklų įvairovę. Straipsnyje analizuojamos ir aptariamos įvairios laisvalaikio dalys, jo sektoriai ir tipai. Egzistuoja individualios, socialinės ir ekonominės laisvalaikio funkcijos. Laisvalaikį sudaro: sportas ir fizinis aktyvumas, menai ir pramogos, turizmas, rekreacija, laisvalaikis namuose, maitinimo sektorius ir apsipirkimas. Laisvalaikis susideda iš sektorių ir tipų. Apibendrinant galima teigti, kad laisvalaikio industrija turi labai prieštaringus apibūdinimus ir yra labai įvairiapusiška. Straipsnyje akcentuojama nuostata, kad laisvalaikio koncepcija yra įvairialypė, jos reikšmės net prieštarauja viena kitai. Kadangi laisvalaikio samprata nenusistovėjusi, apie tai būtina ir toliau aktyviai diskutuoti.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: laisvalaikis, laisvalaikio nauda ir komponentai, laisvalaikio sektoriai ir rūšys.