Transformations  in
Business & Economics

VEIKSNIŲ, LEMIANČIŲ SUMINĮ INOVACIJŲ INDEKSĄ, ANALIZĖ VOKIETIJOJE, ESTIJOJE IR LIETUVOJE
Biruta Švagždienė, Jūratė Kuklytė

SANTRAUKA.  Tyrimo tikslas - išanalizavus inovacijų teoriją, Europos suminio inovacijų indekso kitimą ir pagrindinių inovacijų veiksnių pokyčius, įvertinti jų įtaką suminio inovacijų indekso kaitai. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje, siekiant įvertinti inovacijų poveikį ir reikšmę, siekta identifikuoti suminio ir visuotinio inovacijų indeksų pranašumus bei svarbą, apžvelgti suminio inovacijų indekso pokyčius pasirinktose Europos Sąjungos šalyse, nustatyti inovacinius pokyčius lemiančius veiksnius, atlikti lyginamąją analizę. Pasitelkus statistinių duomenų paketą SPSS, įvertinta inovacijas lemiančių veiksnių koreliacija Vokietijoje, Estijoje ir Lietuvoje, nurodytas statistinis jų reikšmingumas. Sudarius tiesinius porinės regresijos modelius, patvirtintos arba paneigtos suformuluotos modelių patikimumo hipotezės. Antroje dalyje apibendrintas tyrimas, gauti rezultatai palyginami su panašaus pobūdžio tyrimais. Atlikta inovacijas lemiančių kintamųjų priklausomybės analizė Europos Sąjungoje (ES 27) parodė, kad sudaryti poriniai tiesinės regresijos modeliai atitinka aprašomosios statistikos reikšmingumo ir patikimumo prielaidas, išskyrus tiesioginių užsienio investicijų ir suminio inovacijų indekso priklausomybę tiriantį modelį. Šio rodiklio įtraukimas į tiesinę priklausomybę yra nereikšmingas ir komplikuoja modelio duomenų interpretavimą dėl galimos autokoreliacijos. Susisteminus suminio inovacijų indekso statistinę priklausomybę nuo inovacijas veikiančių veiksnių, pastebėta, kad koreliacija yra stipri tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse. Įrodyta, jog inovaciniai veiksniai daro didelę įtaką suminio inovacinio indekso pokyčiams, todėl inovacijų kūrimo ir taikymo skatinimas turėtų būti kiekvienos šalies prioritetas, nes tai sėkmės ir produktyvaus augimo garantas. Atsižvelgus į empirinio tyrimo rezultatus, siekiant padidinti šalies inovatyvumo lygį, reikia skatinti mokslinių tyrimų ir technologinę plėtrą, daugiau investuoti į švietimo ir aukštojo mokslo sistemą, palengvinti patentavimo sistemos biurokratinius ir finansinius barjerus bei plėtoti informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūrą. Derėtų subalansuoti vyriausybės politiką, kad būtų sudaromos palankesnės verslo sąlygos inovatyvioms įmonėms (start up), užtikrinamas institucijų, teikiančių ir prižiūrinčių inovacinius procesus, tobulinimas.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: inovacijoms įtaką darantys veiksniai, suminis inovacijų indeksas, Lietuva, Vokietija, Estija.