Transformations  in
Business & Economics

VALDYMO PRIEMONĖS DAUGIAVALENČIAM RIZIKOS ADMINISTRAVIMUI PAGRINDINIAME RUMUNIJOS BANKE
Laurenţiu-Mihai Treapăt

SANTRAUKA. Letargija, kuri krizės metu apėmė Rumunijos ekonomiką, atsispindėjo ir bankų sistemoje, kurioje neveiksnios paskolos greitai viršijo 25 %. Skolinimo veikla 2014-2015 m. išliko neigiama. Atitinkamai, sumažėjo grynojo bankų turto BVP dalis, ji pasiekė 2007 m. lygį, taip bankų sistema vėl grįžo iki lygio, kuriame Rumunija buvo prieš įstodama į Europos Sąjungą. šiuo metu, dėl nuolatinio skolinimo mažėjimo ir pastovaus indėlių didėjimo, klientų santaupos padengia paskolų portfelius. Tačiau akivaizdi problema yra ta, kad didžiulėmis pastangomis sutaupyti pinigai, Rumunijoje finansuoja kai kuriuos neveiklius bankus. Nuostoliams, susidariusiems dėl neveiksnių atidėjinių, užsienio akcininkai suteikė papildomo kapitalo, paimto iš pagrindinių bankų. Taip sulėtėjo lėšų injekcijos. Taigi Rumunijos finansams kilo didelė rizika, nes užsienio bankai, užuot pripažinę neveiksnumo lygį, šias lėšas grąžins ir taip inicijuos reikšmingą balanso pertvarką, paskatins patikimumo rodiklių ir bankų atsargumo mažėjimą. Mokumas mažės, tad prireiks papildomo kapitalo norint laikytis susitarimo "Bazelis III" reikalavimų. Kyla klausimas, ar esant rizikos sąlygoms, atsiras akcininkų, vis dar norinčių iš naujo ar pakartotinai investuoti? Neatsakyta ir į daugiau klausimų, susijusių su daugelio bankų pakilimo laikotarpiu padarytomis klaidomis. Prieš krizę kreditavimo augimas paskatino spartų ekonomikos augimą, tačiau taip pat didėjo pažeidžiamumas, kurio padariniai jau matomi .

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: bankų skolinimas, kredito rizika, neveiksnios paskolos, krizės pradžia, Rumunijos bankai.