Transformations  in
Business & Economics

Kaip padaryti TMF remiamas programas patikimomis. Trišalė institucija prieš Ketinimų protokolą
Bruno S. Sergi

SANTRAUKA. Šis straipsnis analizuoja Tarptautinio monetarinio fondo (TMF) paramos ir sąlygiškumo politiką. TMF pastarojo dešimtmečio paramos politika ypač kritikuojama dėl lėšų produktyvumo stygiaus. Visų pirma, fondas gali sukelti „moralinį pavojų“, suteikdamas paskolas žemesnėmis nei rinkos nustatytomis palūkanų normomis. Be to, šis reiškinys sukelia ir „agento“ (gavėjo) problemą, kadangi TMF paskolos gavėjas nėra šios paskolos galutinis grąžintojas. Antra, kai kurios TMF suteiktos paskolos šalims, sukėlė nepageidautinų debatų, kaip suderinti sąlygiškumo požiūrį su konkrečios šalies nuosavybės klausimais. Praeityje, TMF taikė griežtas finansinės paramos sąlygas šalims, prašančioms ekonominės pagalbos, bet naujasis TMF vykdantysis direktorius Horst Köhler neseniai pradėjo naują konsultacinį procesą, o sąlygiškumo politika buvo iš dalies peržiūrėta 2002 m. rugsėjo mėn. Nežiūrint to, „ketinimų protokolas“, kaip šalies formalaus ekonominio įsipareigojimo TMF instrumentas, išlieka galioti. Šiame straipsnyje siekiama pristatyti trišalės institucijos atvejį, kaip vieną iš galimų variantų, kurio dėka padidintų bendrą vietos politikų, ekspertų bei tarptautinių pareigūnų atsakomybę monetarinės politikos formulavimo procese. Šio straipsnio pagrindinis siūlymas – siekti palaikyti tarptautinių ekonominių programų patikimumą, įvertinant ankstesnius kritinius apmąstymus.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: pereinamos ekonomikos, Rytų ir Centrinė Europa, Tarptautinis monetarinis fondas, sąlygiškumo politika, makroekonominė politika.