ISSN: 1648 - 4460

International Journal of Scholarly Papers

VU KHF

Transformations  in
Business & Economics

Verslo ir ekonomikos
transformacijos

  • © Vilniaus universiteto
    Kauno humanitarinis fakultetas, 2002-2003
Straipsnis
G. Hofstedo teorijos apmąstymai: tarpkultūrinė vadyba Lenkijoje
Greg Allen

SANTRAUKA. Tarpkultūrinės vadybos konsultacijų pasaulyje kultūros auditas tampa populiariu ir naudingu įrankiu, siekiant įvertinti skirtingų kultūrų vadybininkų bei darbuotojų „kultūrinės trinties“ laipsnį kasdieninėse verslo operacijose. Tokie tyrimų instrumentarijai dažniausiai būna kiekybiniai arba anketiniai duomenimis pagrįstos studijos, be to, didžiausias dėmesys skiriamas amerikiečių-europiečių arba amerikiečių-rytų kultūrų atstovų lyginamosioms vadybinės kultūros skirtumų studijoms. G. Hofstedo tyrimai, šios mokslo tyrimų srities pradininko, tebėra vienintelis solidus pagrindas vadybininkams bei mokslininkams, analizuojant tarpkultūrinės vadybos problematiką. Vakarų vadybininkams „plūstant“ į Centrinės ir Rytų Europos šalis, G. Hofstedo mokslinė studija negali adekvačiai paaiškinti tų šalių sudėtingas sociologines verslo kultūros šaknis, kurias turėtų pažinti multinacionalinės įmonės, plėsdamos savo verslą Europos regionuose.

Šis straipsnis parengtas pirminių duomenų (interviu) pagrindu, tiriant dviem kryptimis: (1) užsienio vadybininkus, dirbančius Lenkijoje, (2) lenkų vadybininkus, kurie turi patirties, dirbant su užsienio vadybininkais. Nors interviu struktūrą lėmė G. Hofstedo pasiūlytos kultūrinės dimensijos, duomenys nebus tiesiogiai kategorizuojami pagal griežtai apibrėžtus kriterijus. Abi tiriamosios grupės nurodo, kad egzistuoja tam tikra kultūrinių santykių trintis, kuri pasireiškia per kultūros skirtumus bei atskirus jos elementus, kurie tiesiogiai daro žalą bendram įmonės klimatui ir veiklos rezultatams.

Pagrindiniai tarpkultūrinės vadybos trinties elementai yra šie:

  • pasitikėjimas – aiškaus supratimo nebuvimas, kas motyvuoja kitos kultūros atstovą dirbti;
  • pasipriešinimas – nenoras „pasiduoti“ kitos kultūros atstovo įtakai;
  • komunikacija – teikiamos informacijos (įsakymo, prašymo ir pan.) nesupratimas dėl įvairių priežasčių (kalbos vartosenos, kalbos manieros, užuominų ir pan.).

Svarbu paminėti, jog šie trys elementai nėra vertintini kaip atskiros kategorijos, tai daugiau kaip kylančios įtampos tarp skirtingų kultūrų verslo atstovų visuminis efektas. Tik žinojimas apie galimas grėsmes tarpkultūriniame bendravime bei vietinėje ir organizacinėje kultūroje gali padėti Vakarų Europos aukščiausiam vadybiniam lygmeniui išvengti tarpkultūrinių konfliktų su savo pavaldiniais Lenkijos įmonėse.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: tarpkultūrinė vadyba, kultūros auditas, stereotipai, pasitikėjimas, pasipriešinimas, komunikacija.

Editorial correspondence:

Scholarly papers Transformations in Business & Economics
Kaunas Faculty
Vilnius University
Muitinės g. 8
Kaunas, LT-44280
Lithuania

Sitemap

Visits:

Valid XHTML 1.0 Strict