Transformations  in
Business & Economics

ES INDĖLIŲ DRAUDIMO SISTEMOS TRANSFORMACIJOS: BANKŲ RIZIKA GRĮSTŲ DRAUDIMO ĮMOKŲ VERTINIMAS REMIANTIS LIETUVOS PAVYZDŽIU
Au šrinė Lak štutienė, Justyna Witkowska, Edita Le škauskienė

SANTRAUKA. Keičiantis finansinei ir ekonominei aplinkai visame pasaulyje, žvilgsnis krypsta į indėlių draudimo sistemų funkcionalumą. Tyrimai atskleidžia, kad esant finansinei įtampai sistemos nepakankamai finansuojamos, o nesukauptas indėlių draudimo fondo dydis, įvykus draudiminiam įvykiui, mokesčių mokėtojams brangiai kainuoja. Be to, atsiranda papildomų finansinių įsipareigojimų valstybei, kyla skolinimosi kaina ir mažėja indėlininkų pasitikėjimas finansų institucijomis. Todėl, siekiant padidinti indėlių draudimo sistemų efektyvumą, privalo būti keičiami finansinių institucijų įmokų į fondą principai bei kuriami nauji įmokų apskaičiavimo metodai. Be to, Europos Sąjungoje taikoma įvairi indėlių garantijų sistema įrodė, kad nėra atspari krizėms, todėl būtinos naujos taisyklės, kurios suteiktų indėlininkams ne tik to paties lygio apsaugą visose valstybėse narėse, bet ir nustatytų draudimo įmokos dydį atsižvelgiant į draudimo objekto riziką. Todėl vienas i š prioritetų modernizuojant indėlių draudimo sistemą turėtų būti bankų rizika gristos indėlių draudimo sistemos kūrimas. Šiame straipsnyje atliekamas Lietuvos bankų įna šų sumos vertinimas rizika grįstos indėlių draudimo sistemos metodo pagrindu, taikant kelių rodiklių modelį, kuris traktuojamas kaip vienas i š prioritetinių modelių siekiant modernizuoti indėlių draudimo sistemą. Bankų rizika pagrįstų įmokų tyrimas atliekamas Lietuvos bankų pavyzdžiu pagal EK (2010) kelių rodiklių modelį ir Gomez Fernandez-Aguado ir kt. (2013) atliktą tyrimą, atsižvelgus į Europos parlamento teisėkūros rezoliuciją (2013) bei modeliuojant skirtingas rizikos ribas. Bankų, mokančių įmokas į indėlių draudimo sistemą Lietuvoje, rizikai pagrįsti apskaičiuotais ir įvertintais rodikliais, buvo nustatytas bendras sudėtinis balas, kuris i šry škino rizikos prisiėmimo skirtumus tarp trijų didžiausių rinkos dalį turinčių ir mažesnių bankų, pagal ekonominę situaciją. Gauti poveikio dabartiniams įna šams rezultatai nepatvirtino, kad rizika grįstos indėlių draudimo sistemos įdiegimas būtų naudingesnis mažesnę rinkos dalį užimantiems bankams, tačiau daugelyje bankų draudimo i šlaidos būtų mažesnės nei dabartiniai įna šai. Apibendrinant galima teigti, kad rizikos koeficiento intervalo ribų nustatymas turi ne tik didelės įtakos vertinant bendrą individualaus banko rizikos situaciją, bet ir ženklų poveikį atskirų bankų mokamų įna šų lygiui. Todėl rekomenduojama, kad įna šai į indėlių draudimo sistemą būtų nustatomi kiekvienam nariui proporcingai pagal jo patiriamos rizikos laipsnį.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: indėlių draudimas, rizika grįsta indėlių draudimo sistema, kelių rodiklių modelis, įmokos, bankų stabilumas, Lietuva.