Transformations  in
Business & Economics

KAIMO SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO SCENARIJAI: LIETUVOS ATVEJIS
Vilma Atkočiūnienė, Ilona Kiaušienė

SANTRAUKA. Sparčiai kintanti moderni visuomenė kelia naujus reikalavimus strateginei plėtrai, siūlančiai daugybę naujovių. Labai svarbu žinoti ir prognozuoti kaimo vietovių vystymosi perspektyvas, kad galima būtų išvengti kylančių socialinių, demografinių bei ekonominių problemų. Didžiausios teritorinio planavimo klaidos galimos planuojant kaimo socialinės infrastruktūros (toliau KSI) vystymąsi, nes socialiniai demografiniai pokyčiai turės neigiamos įtakos, o prie socialinės infrastruktūros išlaikymo prisidės vis mažiau suinteresuotų šalių. Globalizacijos ir paaštrėjusios teritorinės konkurencijos sąlygomis KSI sudaro pagrindą kaimo vietovių vystymuisi. Tiek kaimo vietovės, tiek KSI vaidmuo keičiasi. Ypač svarbios tampa KSI funkcijos, kurios skatina informacinės“, žinių, tinklaveikos kūrimąsi. Nepaisant daugelio tarptautinių empirinių tyrimų rezultatų, kurie pagrindė KSI teikiamą naudą ekonomikai, neretai KSI ir ekonomikos procesų sąsajose įžvelgiamas mėginimas KSI transformuoti tik kaip ekonominį pelną galinčią kurti paslaugų ir projektų visumą. Tokia interpretacija yra vienakryptė ir neatspindi KSI sukuriamos socialinės ekonominės naudos (pvz., kaimo vietovės gyvybingumo stiprinimas, darbo vietų kūrimas, inovacijų plėtra, užimtumo bei socializacijos procesų skatinimas ir kt.). Socialinė infrastruktūra (toliau SI) yra svarbi viešojo sektoriaus dedamoji, tačiau tyrimai Lietuvoje ir užsienio šalyse dažniausiai orientuoti į atskirų SI sektorių vystymo problemų nagrinėjimą ir sprendimų modeliavimą vietos lygmeniu (miestas arba kaimas), o didžiausias dėmesys yra skiriamas socialiai pažeidžiamų ir socialinės rizikos asmenų grupėms.
Lietuvoje atlikta mažai kompleksinių tyrimų, kuriuose būtų gilinamasi į KSI būklės ir jai įtaką turinčių veiksnių kitimą, savivaldybių socialinės infrastruktūros teritorinius skirtumus, tolimesnius KSI vystymosi scenarijus, sujungiant įvairius tyrimo metodus, leidžiančius kurti tikslesnes prognozes KSI vystymosi klausimu iki 2023 metų. Tyrimo objektas - kaimo socialinė infrastruktūra.
Tyrimo tikslas - nustačius sisteminius pokyčius lemiančias varomąsias jėgas, parengti kaimo socialinės infrastruktūros vystymo scenarijus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atskleisti kaimo socialinės infrastruktūros vystymo scenarijų tipų charakteristikas.
2. Išskirti vietovių tipus pagal KSI būklę ir KSI sektorių vystymosi tendencijas.
3. Nustatyti sisteminius KSI pokyčius lemiančių varomųjų jėgų charakteristikas.
Tyrimo tikslo bei uždavinių įgyvendinimui buvo pasirinkti įvairūs tyrimų metodai, norint perteikti kuo tikslesnius ir patikimesnius tyrimų rezultatus bei prognozes. Siekiant atskleisti teorines sąsajas ir sujungti anksčiau atliktų KSI valdymo srities tyrimų rezultatų interpretacijas, straipsnis grindžiamas lyginamąja mokslinės literatūros analize bei sinteze. Atliekant tyrimą KSI vystymosi valdymo metodologijoje sąlyginai buvo išskirtos dvi dalys: 1) vystymosi numatymo būdai ir metodai bei jų realizavimo scenarijų parengimas; 2) vystymosi įgyvendinimo organizavimas ir monitoringas. Šiame darbe aptariama pirmoji dalis. Be tradicinių literatūros, statistinės analizės metodų, tyrime taikytas morfologinės analizės metodas.
Remiantis Lietuvos KSI būklės vertinimo rezultatais, šalies strateginių planų prioritetais, tikslais bei uždaviniais buvo suformuluota Lietuvos KSI vizija ir misija, parengtos įžvalgos, t.y. išskirti morfologinės analizės parametrai. Pagrindinis morfologinės analizės tikslas buvo keturi Lietuvos KSI tolimesnio vystymosi scenarijai, kurie parengti pagal trijų kaimo vietovių tipus keturias strategines įžvalgas. KSI vystymo scenarijai yra glaudžiai susiję vienas su kitu .

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: kaimo socialinė infrastruktūra, scenarijai, Lietuva.