Transformations  in
Business & Economics

NAUJOSIOS INSTITUCINĖS EKONOMINĖS TEORIJOS GALIMYBĖS IR TRŪKUMAI AIŠKINANT PEREINAMOJO LAIKOTARPIO KRIZĘ. JUODKALNIJOS ATVEJIS
Mimo Drašković

SANTRAUKA. Šiame straipsnyje, taikant atrankos metodą, aiškinamas naujosios institucinės ekonomikos teorijos (angl. Neo-Institutional Economic Theory, NET) vystymasis Juodkalnijoje, aptariamos jos pagrindinės problemos, dilemos ir pasiekimai. Straipsnyje analizuojami institucinių pokyčių variantai - nuo skelbtos reformų krypties ir jos pasikeitimo iki institucinių nuokrypių, turėjusių neigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei. Jame tiriamas ir aiškinamas institucinio vakuumo pasikeitimas į tariamai institucinį monizmą, išaugusį į institucinio nihilizmo fenomeną, kai priimami į naudą orientuoti neoliberalūs sprendimai. Taigi institucijos nėra universali priemonė siekiant apsaugoti žmones nuo valdžios tironijos. Taip nutinka vyraujančios neoliberalios retorikos sąlygoms ir vadovaujantis ne visiems taikytinomis (ne rinkos) taisyklėmis, peržengiančiomis institucinę sritį. Šiame straipsnyje siekiama išaiškinti tikrosios institucionalizacijos nepaisymą buvusiose socialistinėse šalyse nustatyti, tariamos institucionalizacijos modelį ir pateikti lakonišką tokių priežasčių analizę, panagrinėti įsitvirtinusio fenomeno paradoksalumą akcentuojant, kad institucijos, kaip sąlygos ir suvaržymai, tapo kliūtimi išvengti jų ir tariamos institucionalizacijos. Tačiau stebina tai, kad nomenklatūros valdžios įstaigos yra tos, kurios turėtų įgyvendinti institucinius pokyčius ir (netiesiogiai) sukurti kitokias institucijas. Taip, priešingai nei rekomenduojama NET, jos prieštarauja formalioms ir neformalioms institucijoms, piliečių interesams bei socialiniam ir ekonominiam vystymuisi.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: institucijos, naujoji institucinė ekonomikos teorija, neoliberalizmas, Juodkalnija.