Transformations  in
Business & Economics

PAVIENIŲ PRIEKABIŲ IR PATYČIŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ SANTYKIUOSE ATVEJŲ DIAGNOSTIKA: INTERVENCINĖS PRIEMONĖS, SKIRTOS IDENTIFIKUOTI SAVALAIKIUS REIŠKINIUS
Jolita Vveinhardt, Vilija Bitė Fominienė, Biruta Švagždienė, Regina Andriukaitienė

SANTRAUKA. Straipsnyje pristatomi tyrimo rezultatai yra Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos finansuoto projekto dalis. Projektas buvo įgyvendintas pagal vieną iš Jaunimo iniciatyvų konkursui skelbiamų temų "Mokymosi ir psichologinė aplinka aukštojoje mokykloje". Straipsnyje detalizuojami tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos aukštojo mokslo institucijos vis dar nėra pasirengusios spręsti patyčias. Pavienius priekabių atvejus ir patyčias patyrę studentai su tomis pačiomis problemomis susidūrė ir mokykloje. Aukos nėra įgijusios pakankamos socialinės kompetencijos, kuri leistų veiksmingai spręsti susiklosčiusią situaciją.
Atlikus studentų apklausą nustatyta, kad pavieniai priekabių atvejai ir patyčios Lietuvos aukštojo mokslo institucijose yra sisteminė problema. Viena vertus, tą lemia neišspręsti bendrojo lavinimo sistemos klausimai, antra vertus, tyrimo rezultatai rodo, kad aukštojo mokslo institucijos nėra pasirengusios spręsti patyčias prevencijos ir intervencijos priemonėmis. Nustatyta, kad dauguma pavienes priekabes ir patyčias patyrusių studentų su tuo taip pat susidūrė ir mokykloje. Tai rodo nespręstos problemos tęstinumą ir "persikėlimą" iš vienos institucijos į kitą. Patyčių iniciatoriai įstoja į aukštąsias mokyklas, o aukos nėra įgijusios pakankamos socialinės kompetencijos, kuri leistų veiksmingai išspręsti problemą. Tačiau tai yra tik viena pusė. Patyčių raišką aukštosiose mokyklose palaiko diskriminuojančio dėstytojų požiūrio į studentus aspektai, paremti stereotipais, taip pat menkas bendramokslių sąmoningumas, problemos neigimas. Todėl paramos nesulaukiančios patyčių aukos atsakymais perteikia savo bejėgiškumą ir juntamą puolimo neišvengiamumą, akcentuoja nepalankią aplinką.
Tyrimas parodė, kad aukštojo mokslo institucijos nėra pasirengusios tinkamai valdyti priešiškus studentų tarpusavio santykius. Tai rodo tiesioginių administracijos kontaktų su studentais trūkumas, tarpasmeninių santykių stebėsenos ir negatyvių aspektų įvertinimo nepakankamumas, nepakankama parama pavienių priekabių ir patyčių aukoms studentų grupėse, neišnaudotos studentų savivaldos galimybės, mokymų bei specialistų trūkumas, aktyvių (intervencinių) priemonių, įtraukiant viešumą ir sankcijas terorizuojantiems asmenims, stoka. Visa tai leidžia situaciją įvardyti kaip prastai valdomą, grėsmingą ir progresuojančią.
Įvertinus tyrimo rezultatus, siekiant laiku identifikuoti pavienius priekabių ir patyčių atvejus, organizuoti nusiskundimų priėmimo ir nagrinėjimo sistemą, derėtų parengti reglamentus, paskirti atsakingus asmenis iš studentų ir įstaigų administracijos atstovų, numatyti jų kompetencijų tobulinimą mokymo įstaigos lėšomis, įvertinti projektinės paramos galimybes. Pagrindiniai rekomendacijų įgyvendinimo žingsniai: parengti ir patvirtinti studentų nusiskundimų tarpusavio santykių kokybe priėmimo, nagrinėjimo ir sprendimų skelbimo (supažindinimo) tvarką, supažindinant studentus (periodiškai) ir administraciją; įvertinus studentų pasitikėjimą grupių lyderiais, paskirti studentų savivaldos ir administracijos atstovus į nusiskundimų priėmimo grupę, kuri teiktų rekomendacijas institucijos vadovybei priimant sprendimus; sukūrus nusiskundimų tarpasmeniniais santykiais priėmimo grupę, rengti periodinius jos atstovų mokymus; parengus ir patvirtinus etiškų tarpusavio santykių normų reglamentą, numatyti studentų atsakomybę už negatyvius veiksmus; sudaryti galimybę studentams plėtoti asmenines kompetencijas tarpasmeninių santykių ir konfliktų valdymo klausimais, nepriklausomai nuo pasirinktų studijų programų; organizuoti institucinę paramą aukoms pasitelkiant organizacijos ir / arba išorinius specialistus; gerinti institucijų vidinę komunikaciją, demonstruojant organizacijos netoleravimą pavienėms priekabėms ir patyčioms. Rekomendacijose numatytais veiksmais stiprinama studentų savivalda ir lyderiavimo įgūdžiai, kurie bus pritaikyti darbinėse organizacijose. Taip pat gerinamas studentų bendradarbiavimas ir sąveika su aukštojo mokslo institucijos administracija .

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: pavieniai priekabių atvejai, patyčios, studentai, aukštojo mokslo institucijos, intervencija, Lietuva, Rytų Europa.