Transformations  in
Business & Economics

AR LIETUVOS ŪKININKŲ ŪKIAI YRA PELNINGI IR FINANSIŠKAI TVARŪS? ĮRODYMAI TAIKANT DUPONT MODELĮ, TVARAUS AUGIMO PARADIGMĄ IR INDEKSINIO IŠSKAIDYMO ANALIZĘ
Tomas Baležentis, Lina Novickytė

SANTRAUKA.  Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ūkininkų ūkių pelningumas ir plėtra 2005-2015 metais. Tyrimui panaudoti skirtingų ūkininkavimo tipų ir regionų duomenys, apibendrinti Ūkių apskaitos duomenų tinkle. Analizuojant ūkių pelningumą (nuosavo kapitalo grąžą), ir jos pokyčių veiksnius (pelno maržą, turto apyvartumą ir nuosavo kapitalo daugiklį (svertą), taikyta DuPont tapatybė. Straipsnyje pasiūlyta metodika, integruojanti DuPont tapatybę į indeksinio išskaidymo analizės modelį taikant Shapley vertę. Ši metodika leidžia išskaidyti pelningumo pokyčius atskirų veiksnių atžvilgiu. Vertinant Lietuvos ūkininkų ūkių konkurencingumą, buvo pritaikyta konkurencingumo matrica pagal Calandro ir Lane (2007). Tvaraus augimo ir grėsmės tvariam augimui (SGC) santykiniai rodikliai taikyti tikrinant, ar Lietuvos ūkininkų ūkių plėtra yra tvari. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos ūkininkų ūkių pelningumas mažėja. Pelningumo ir tvaraus augimo analizė atskleidė, kad Lietuvos ūkininkų ūkiams vertėtų konstruktyviau panaudoti vidinius išteklius, vykdyti kaštų kontrolę ir pasiekti tinkamą veiklos mastą. Konkurencingumo analizė atskleidė, kad specializuoti javų, augalininkystės ir sodininkystės ūkiai pasižymi santykinai aukštesnėmis pelningumo normomis lyginant su kitais ūkininkavimo tipais.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: DuPont metodas, pelningumas, tvarus augimas, Lietuvos ūkininkų ūkis, indeksinė išskaidymo analizė.