Transformations  in
Business & Economics

NUO KAPITALO ŠUOLIŲ IKI KAPITALO SAUSROS MAŽOJE INTEGRUOTOJE EKONOMIKOJE: KROATIJOS PAMOKOS
Tomislav Globan

SANTRAUKA.  Kroatijos pritraukiamas kapitalas per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė, jo sudėtis specifiška. Dėl to šalis puikiai tinka norint išsamiai išanalizuoti kapitalo srautus mažoje integruotoje ekonomikoje, atskleisti jos veiksnius ir implikacijas. Kroatijos vidaus ekonomika kelerius metus pasižymėjo neveiksmingomis tendencijomis. Tad pagrindiniu šalies politikos formuotojų iššūkiu, būtinu siekiant palengvinti ekonominį augimą, tapo naujo pastovaus kapitalo pritraukimas. Šiuo straipsniu siekiama atsakyti į keletą pagrindinių klausimų: ar vidinių ir išorinių veiksnių svarba priklauso nuo to, ar kapitalo srautai yra nuosavas kapitalas ar skola? Ar šis santykis su laiku pasikeitė? Kokie yra gautų rezultatų politiniai aspektai (pasekmės)? Pasitelkus SVAR modelį, empirine analize buvo nustatyti du pagrindiniai rezultatai. 1) Nuosavo kapitalo srautai buvo itin veikiami Euro zonos veiksnių, kol skolų srautams įtaką labiau darė vidiniai veiksniai. 2) Vidinių veiksnių svarbos augimo tendencija šiame periode yra akivaizdi visiems kapitalo srautų tipams. Straipsnyje išsamiai aptariamos šių išvadų implikacijos ir pateikiamos rekomendacijos politikos formuotojams mažoje integruotoje ekonomikoje.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: kapitalo srautai, vidiniai ir išoriniai veiksniai, nuosavas kapitalas ir skola, staigūs sustojimai, SVAR modelis, Kroatija.