Transformations  in
Business & Economics

INSTITUCINĖ PRIEVARTA PIETRYČIŲ EUROPOJE
Dragan Radovic, Sanja Bauk, Mimo Draskovic, Milica Delibasic

SANTRAUKA.  Šiame straipsnyje aptariamas visuomeninio suvokimo tyrimas, pagrįstas aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų atrinktais pavyzdžiais, susijusiais su institucine prievarta. Tai traktuojama kaip Serbijos, Juodkalnijos bei Bosnijos ir Hercegovinos vystymąsi stabdantis veiksnys. Tyrimo tikslas - kiekybiškai išanalizuoti penkių nepriklausomų kintamųjų poveikį remiantis hipotetinio teorinio požiūrio ir atitinkamų klausimynų pagrindu: a) institucine nepakankama plėtra, b) ekonominės laisvės, demokratijos ir individualizmo mažinimu, c) stipriausia teorine valdysena, d) "naujųjų verslininkų" ir "naujojo elito" diktatūra, e) privilegijuotų pasirinkimų dominavimu ir valdančios nomenklatūros interesų priklausomam kintamajam motyvavimu, kuris apibūdintas kaip institucinio smurto egzistavimas visuomenėje. Straipsnyje kelta hipotezė, kad nepriklausomais kintamaisiais apibrėžti veiksniai daro didelę įtaką institucinio smurto, kaip pagrindinės plėtros ribos, išraiškai ir palaikymui. Tyrimo metu 150 atrinktiems respondentams iš minėtų šalių tirti buvo pritaikytas kartotinis regresinis linijinis metodas. Rezultatai patvirtino hipotezės pagrįstumą ir svarbių socialinių reformų poreikį nepriklausomų kintamųjų dalyje, dėl kurių būtų sumažinta institucinė prievarta šiose šalyse, arba alternatyvių institucijų įtaka.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: institucinė prievarta, alternatyvios institucijos, institucinis pliuralizmas, kartotinis regresinis linijinis metodas.