Transformations  in
Business & Economics

JAUNIMO BEDARBYSTĖ ES ŠALYSE - IŠŠŪKIS DARNIAM AUGIMUI IR SOCIALINEI SANGLAUDAI
Gabriel Claudiu Mursa, Andreea-Oana Iacobuta, Oana-Ramona Socoliuc, Irina-Raluca Clipa, Alexandru Butiseaca

SANTRAUKA.  Europos Sąjungos ateitis buvo suplanuota taip, kad atspindėtų tvarumo ir sanglaudos aspektus tarp valstybių narių. Tačiau pastarųjų metų realybė atskleidė daug kultūrinių, ekonominių, socialinių ar politinių neatitikimų. Jaunimo darbingumas kaip fenomenas, galintis atitraukti nuo darnaus augimo bei socialinės sanglaudos, ir tarptautinių vyriausybių taikomos priemonės, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į perėjimą iš mokyklos į darbo rinką, iškelia svarbias problemas, kurias reikia spręsti atsižvelgiant į ES vidinį heterogeniškumą ir svarbiausią problemą - senėjančią populiaciją. Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti jaunimo nedarbo amplitudę tarp ES valstybių narių ekonomikų, įtraukiant Jungtinę Karalystę kaip valstybės vykdomos tarptautinės politikos rezultatą. Pasinaudojus grupės duomenų analize, pagrįsta makroekonominių veiksnių sudarytu duomenų rinkiniu, bandyta ištirti, kaip darbo rinkos išlaidų politika (ypač susijusi su švietimo sistemos modeliu), minimalus darbo užmokestis arba realusis BVP vienam gyventojui yra susiję su dabartiniu Europos jaunosios kartos nedarbo lygiu. Rezultatai atskleidė, kad šalys, kurios daugiau dėmesio skiria švietimui ir mokymui, pameistrystėms, jaunimo užimtumo skatinimui, reabilitacijai, yra veiksmingiausios mažinant jaunimo nedarbą. Todėl jų realusis BVP vienam gyventojui auga. Kalbant apie valstybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, atsiranda papildomas spaudimas, kuris didina nedarbo lygį, ypač kai jis yra arčiau vidutinio netto darbo užmokesčio, nustatyto remiantis rinkos principais.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: jaunimo nedarbas, edukacinė sistema, darbo rinkos viešosios išlaidos, realusis BVP vienam gyventoju.