Transformations  in
Business & Economics

ATPIRKIMO, BONUSO IR LANKSČIŲ SUTARČIŲ PALYGINIMAS PARDAVĖJO IR PIRKĖJO TIEKIMO GRANDINĖJE
Hannan Amoozad Mahdiraji, Hamidreza Shateri, Moein Beheshti, Nima Garoosi Mokhtarzadeh

SANTRAUKA.  Per pastaruosius du dešimtmečius tiekimo grandinės valdymas nagrinėtas daugeliu aspektų. Specialistai vienu metu tikėjosi gerinti tvarumą, bendrą pelningumą ir sumažinti sąnaudas bei riziką. Ryšius tarp tiekimo grandinės narių padeda gerinti koordinavimo sutartys. Pastaraisiais metais buvo taikomos įvairios paslaugų teikimo sutarčių formos.
Straipsnyje vertinamos trys koordinavimo sutarčių formos dviejų lygių tiekimo grandinėje, kai pardavėjo ir pirkėjo susitarimas dėl keitimosi produktais yra lankstus, tada palaikomas tiekimo grandinės pelningumas. Darbe taip pat pristatytos trys - nuolaidų, lanksčios kiekio ir atpirkimo - sutarčių formos, pagrįstos neapibrėžta paklausa. Siekiant paaiškinti kiekvieno formato įgyvendinimo vertę, bet nepaisant pramonės šakų struktūros, taikytas teorinis žaidimo metodas. Siūlomas metodas buvo pasitelktas eksperimentiniuose projektuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad koordinavimas yra naudingas bendrai užtikrinant tiekimo grandinės pelną. Palyginus su kitomis sutarčių formomis, bonuso sutartis duoda gerų rezultatų. 

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: tiekimo grandinės koordinavimas, žaidimo teorija, tikimybinė paklausa, atpirkimo sutartis, lankstumo sutartis, lanksti kiekio sutartis.