Transformations  in
Business & Economics

TARPORGANIZACINIŲ RYŠIŲ STIPRUMAS IR CENTRINIŲ ORGANIZACIJŲ STRATEGINIS LANKSTUMAS
Janusz M. Lichtarski, Katarzyna Piorkowska, Krzysztof Ćwik

SANTRAUKA.  Straipsnio tikslas - pateikti empirinių organizacinių ryšių stiprumo (tinklo intensyvumas) ir organizacinės strategijos lankstumo (strateginis lankstumas) tinkluose veikiančiose įmonėse tyrimų (kiekybinių ir kokybinių) rezultatus. Pirmajame skyriuje pateikiamas teorinis pagrindas bei koncepcinė struktūra, apimanti tarporganizacinius tinklus, tinklo intensyvumą ir strateginį lankstumą. Toliau aptariami metodiniai klausimai: tyrimo eiga, metodas ir imtis. Trečiajame skyriuje pateikiami kiekybiniai ir kokybiniai tyrimų rezultatai. Pabaigoje - aptarimas ir išvados, taip pat pastebėjimai, tyrimų ribotumo ir krypčių nusakymas. Išsiaiškinus ryšius tarp tirtų kintamųjų (tinklo intensyvumas kaip suvestinis konstruktas) ir organizacijos strategijos lankstumo (strateginis lankstumas - tam tikri aspektai), nustatyta, kad kuo aukštesnis tarporganizacinių ryšių intensyvumas, kuo ilgesnis laikas, tuo didesnis veiksmų ir planų suderinamumas, aukštesnis konkretumo ir formalumo lygis. Straipsnyje pabrėžiama, kad strategija tampa nelanksti dėl aukšto tarporganizacinių ryšių lygio (tinklo intensyvumo), o tai prieštarauja suformuluotai hipotezei. Kokybinis lauko tyrimas atskleidė nagrinėjamų konstrukcijų mechanizmus ir priežastinį ryšį. Specialiai pateikiant du prieštaringus atvejus, siekta akcentuoti tarporganizacinių tinklų lauko sudėtingumą ir kontekstualumą.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: tarporganizaciniai tinklai, santykių stiprumas, tinklo intensyvumas, strateginis lankstumas, kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai.