Transformations  in
Business & Economics

TARPORGANIZACINIŲ SANTYKIŲ DINAMIKA PRAMONĖS GYVAVIMO CIKLE: TEORINIS PAGRINDAS IR KONCEPTUALI STRUKTŪRA
Ewa Stańczyk-Hugiet, Janusz M. Licharski, Katarzyna Piorkowska

SANTRAUKA.  Straipsnio tikslas - apžvelgti kitokią perspektyvą, susijusią su klausimu, kaip paaiškinti ir suprasti orientavimosi į bendradarbiavimą, konkurenciją ir bendradarbiavimo konkurenciją (angl. coopetition) tarp subjektų, veikiančių atrinktuose sektoriuose (ypač didelio našumo), pobūdį (tipus) ir intensyvumą, atsižvelgiant į sektorių brandos lygį bei mechanizmų, kuriančių tiriamus santykius, paaiškinimą. Įdomu, kad gali būti numatyti toliau nurodyti pirminiai teiginiai tarp tarporganizacinių santykių ir pramonės gyvavimo ciklo: (1) orientavimosi į bendradarbiavimą intensyvumas dinamiškai didėja sektoriaus plėtros pakopoje, taip pat jis gali būti pastebimas nuosmukio pakopoje; (2) orientavimosi į konkurenciją intensyvumas kyla brandos ir nuosmukio pakopose, priklausančiose sektoriaus nuosmukio / atsinaujinimo pakopoms; (3) orientavimosi į bendradarbiavimo konkurenciją intensyvumas vystosi veikiamas brandos ir nuosmukio / atsinaujinimo pakopų. Pramonės pakopose branda ir nuosmukis (ar atsinaujinimas), konkurenciniai bendradarbiavimo santykiai yra ypač svarbūs. Pirma, straipsnyje aptarti santykiai tarp organizacijos ir jos aplinkos, žvelgiant iš strateginės vadybos perspektyvos. Antra, atkreiptas dėmesys į konkurencijos, bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo konkurencijos santykių problemas. Trečia, pateikta santykių dinamika iš pramonės gyvavimo teorijos perspektyvos. Galiausiai, įvardyti metodologiniai neatitikimai, tyrimo struktūra ir dizainas, žvelgiant iš santykių tarp įmonių kartu su industrijos gyvavimo ciklu perspektyvos.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: tarporganizaciniai santykiai, pramonės sektoriaus gyvavimo ciklas, didelio pajėgumo sektoriai, Lenkija, kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai.